DUK

Galiojantį Lietuvos profesijų klasifikatorių galite rasti Centrinėje klasifikatorių duomenų bazėje.

Galiojantį Lietuvos profesijų klasifikatorių galite rasti Centrinėje klasifikatorių duomenų bazėje.

Profesinės patirties prilyginimas aukštojo mokslo kvalifikacijai taikomas trečiosios valstybės piliečiams, siekiantiems dirbti aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Lietuvoje Respublikoje nereglamentuojamą profesiją.

Teisės aktą, reglamentuojantį profesinės patirties prilyginimą aukštojo mokslo kvalifikacijai, galite rasti čia.

Dokumentus prašome atsiųsti el. paštu [email protected]. Dokumentą apie profesinę patirtį ir trukmę gausite prašyme nurodytu el. pašto adresu.

Prašymą ir dokumentus prašome atsiųsti el. paštu [email protected].

Taip, privaloma pateikti visus nurodytus dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad dalis jų privalo būti išduoti užsienio valstybės kompetentingų institucijų.

Ne, dokumentai turi būti išversti į lietuvių kalbą ir patvirtinti vertėjo parašu.

Profesijų atstovams pakanka3 metų darbo patirties, kurių kodas pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių prasideda skaičiais 133 ir  25. 3 metų patirties reikalavimas taikomas informacinių technologijų ir ryšių technologijų paslaugų srities vadovams ir informacinių technologijų ir ryšių technologijų specialistams.

Ne, dėl profesinės patirties prilyginimo gali kreiptis tik užsieniečio darbdavys, įsisteigęs Lietuvoje.

Informacijos apie profesinės patirties prilyginimą aukštojo mokslo kvalifikacijai rasite čia.

Dokumentas apie profesinę patirtį ir jos trukmę išduodamas asmenims, vykstantiems į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos ekonominės erdvės valstybes ar Šveicarijos Konfederaciją dirbti pagal reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo IV priede.

Ne, šis dokumentas skirtas išvykstantiems dirbti į kitą Europos Sąjungos valstybę narę, Europos ekonominės erdvės valstybes ar Šveicarijos Konfederaciją pagal toje valstybėje reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo IV priede.

Reikalingų pateikti dokumentų sąrašą ir prašymo formą rasite čia.

Darbdavio pažymoje turi būti nurodyta darbuotojo vardas, pavardė, darbo laikotarpis įmonėje, pareigos ir išsamiau nurodytas darbo pobūdis, pvz., „statybininkas (stogų dengimas, apdailos darbai ir pan.)“.

Lietuvoje reglamentuojamų profesijų sąrašą rasite čia.

ES valstybėse reglamentuojamas profesijas rasite Europos reglamentuojamų profesijų duomenų bazėjeRegulated Profession Database (europa.eu).

Reglamentuojama profesija – profesinės veiklos rūšis arba grupė profesinės veiklos rūšių, kuriomis užsiimant (arba užsiimant vienu iš jos būdų) pagal teisės aktus tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujama turėti tam tikrą profesinę kvalifikaciją. 

Profesinių kvalifikacijų pripažinimą atlieka kompetentingos institucijos. Konkrečias kompetentingas institucijas, kurios pripažįsta reglamentuojamas profesines kvalifikacijas Lietuvoje, rasite, paspaudę konkrečios profesijos nuorodą esančią čia.

Informacijos apie reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimą rasite čia.

Norint teikti gido paslaugas, privaloma turėti gido pažymėjimą, kurį neterminuotam laikui išduoda Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Pažymėjimas išduodamas fiziniams asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, išklausiusiems ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų gidų rengimo kursą, sumokėjusiems rinkliavą. Daugiau informacijos – čia.

Nepamirškite įregistruoti individualią veiklą ir (arba) verslo liudijimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

Apgyvendinimo paslaugas gali teikti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Pirmiausia reikia išsirinkti, kokios rūšies apgyvendinimo paslaugas norite teikti. Jei ketinate teikti klasifikuojamąją paslaugą, jums bus būtina atlikti objekto ir paslaugų vertinimą ir gauti pažymėjimą, jei neklasifikuojamąją, – informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Taip pat privaloma įregistruoti individualią veiklą ir (arba) verslo liudijimą Valstybinėje mokesčių inspekcijoje arba įregistruoti juridinį asmenį.

Daugiau informacijos rasite čia.

Lietuvoje viešbučiai klasifikuojami vadovaujantis asociacijos „Hotelstars Union“ nustatytais kriterijais, kurie yra vienodi didžiojoje dalyje Europos. Tai leidžia užtikrinti, kad vienodas žvaigždučių skaičius reikštų vienodą kokybę įvairiose šalyse. . Viešbučių klasifikavimo kriterijus rasite čia.

Taip, visi Lietuvos ir užsienio šalių turistai, atvykę į apgyvendinimo paslaugų vietą, privalo pateikti galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir reikiamus asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis. Šiuo metu apgyvendinimo paslaugų teikėjai gali rinktis, kokiu būdu tokie duomenys bus renkami – fiksuojami popierinėse kortelėse, elektroninėmis priemonėmis ar Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje. Nuo 2025 m. sausio 1 d. visi apgyvendinimo paslaugų teikėjai privalės turistų registracijai naudoti Nacionalinę informacinę sistemą.

Europos Sąjungos turizmo finansavimo gide pateikiama informacija, kokios paramos turizmo srities projektams gali kreiptis verslas, NVO, mokslo įstaigos ir kt. pareiškėjai. Informaciją anglų k. galima filtruoti pagal paramos tipą, pareiškėją ir tikslą.

Matavimo priemonių patikros periodiškumą rasite čia.

Fasuotų prekių ženklinimo „e“ ženklu ir matavimo indų ženklinimo „ɜ“ ženklų tikslas – parodyti, kad fasuotos prekės atitinka Fasuotų prekių ir matavimo indų techninio reglamento 2 priedo reikalavimus, o matavimo indai atitinka 4 priedo reikalavimus.  Gamintojas, pakuotojas arba importuotojas, norintis Lietuvoje ženklinti fasuotas prekes arba matavimo indus atitinkamai „e“ ir „ɜ“ ženklais, turi kreiptis į Lietuvos metrologijos inspekciją ir gauti tam leidimą.

Nemokamai skaityti standartus galima šiose viešosiose bibliotekose:

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Gedimino pr. 51, Vilnius; tel. +370 249 7013;

Ąžuolyno biblioteka,  Radastų g. 2, Kaunas; tel. +370  37 324 252;

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka, Trakų g. 10 Vilnius; tel. +370 261 0774;

Taip pat nemokamai standartus kviečiame skaityti Lietuvos standartizacijos departamento skaitykloje, Algirdo g. 31, Vilnius, tel. +370 659 93 235.

Informaciją apie statybos ir kitiems gaminiams taikomus reikalavimus teikia Inovacijų agentūros Paslaugų ir gaminių kontaktinis centras.

Lietuva yra pramoninė valstybė – pramonės indėlis į BVP  jau daug metų sudaro vidutiniškai apie 20 proc. Taip pat pramonė turi ir netiesioginį poveikį šalies ekonomikai. Ekspertų skaičiavimais, viena sukurta darbo vieta pramonės įmonėje veikia kaip multiplikatorius, t. y. lemia dar maždaug 4 darbo vietų sukūrimą susijusiuose sektoriuose.

Aktualią informaciją apie pramonės sektorių apibūdinančius rodiklius galite rasti čia.

Vienas iš svarbiausių Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tikslų – užtikrinti sklandų Lietuvos verslo parėjimą prie klimatui neutralios ekonomikos, siekiant gerai reguliuojamos verslo aplinkos ir padedant verslui finansiškai prisitaikyti prie sunkumų.

2021–2027 m. finansiniu laikotarpiu numatytos 5 finansinės priemonės (apie 370 mln. Eur), kurios prisidės prie pramonės „žaliosios“ transformacijos. EIMIN siūlomas priemones verslui rasite čia.

Įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo direktyva taikoma didelėms įmonėms, kurios turi daugiau kaip 1000 darbuotojų, o metinė apyvarta didesnė kaip 450 mln. eurų.

Direktyva taikoma visai įmonės veiklai, pradedant pradinės grandies prekių gamyba ar paslaugų teikimu ir baigiant tolesniu produktų platinimu, transportavimu ar sandėliavimu. Įmonės, kurioms bus taikoma Direktyva, turės patvirtinti ir įgyvendinti rizika grindžiamą sistemą, kurios taikymo tikslas – stebėti direktyvoje identifikuotą žalą žmogaus teisėms ar aplinkai, užkirsti jai kelią arba ją ištaisyti.

ES fondų investicijų finansavimą verslui pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos veiklos sritis administruoja:

  • Viešoji įstaiga Inovacijų agentūra pagal teisės aktuose nustatytas procedūras administruoja valstybės biudžeto, ES, tarptautinių ir kitų finansavimo šaltinių lėšomis finansuojamas programas ir projektus (įskaitant paraiškų vertinimą, projektų administravimą ir įgyvendinimo priežiūrą),  įgyvendinamus verslo, mokslinių tyrimų eksperimentinės plėtros ir inovacijų, energetikos ir pan. srityse.
  • Viešoji įstaiga Centrinė projektų agentūra administruoja programas ir projektus, finansuojamus ES Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų, Šveicarijos ir Lietuvos bendradarbiavimo programos, tarptautinių institucijų, valstybės ir kitomis lėšomis, taip pat atlieka Europos Sąjungos fondų investicijų programų, veiksmų ir projektų administruojančiosios, įgyvendinančiosios ir tarpinės institucijų funkcijas, kurios nustatytos teisės aktais.
  •   Uždarosios akcinės bendrovės ILTE veiklos tikslai: vykdyti skatinamojo finansavimo veiklą, teikti finansines paslaugas, įgyvendinti ir administruoti finansines paramos priemones, siekiant užtikrinti nenuostolingą veiklą ilguoju laikotarpiu.

Stambus projektas yra suprantamas kaip apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos investuoti ne mažiau kaip 20 milijonų eurų privačių kapitalo investicijų (30 milijonų eurų privačių kapitalo investicijų, kai investuojama Vilniuje) ir įsteigti  ne mažiau kaip 150  naujų darbo vietų (200 naujų darbo vietų, kai investuojama Vilniuje) arba įsteigti nuo 20 iki 149 (nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų, kai investuojama Vilniuje), užtikrinant, kad 20 investicijų projektu sukurtų naujų darbo vietų įdarbintų asmenų atitinkamo mokestinio laikotarpio vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam darbuotojui atskirai) būtų ne mažesnis kaip 1,25 Valstybės duomenų agentūros paskutinio skelbiamo savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio, įskaitant individualias įmones, dydžio, o šį skaičių viršijančiose investiciniu projektu sukurtose naujose darbo vietose įdarbintų asmenų atitinkamo mokestinio laikotarpio vidutinis bruto darbo užmokestis (taikoma kiekvienam darbuotojui atskirai) bus ne mažesnis kaip Valstybės duomenų agentūros paskutinis skelbiamas savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis, įskaitant individualias įmones (šis kriterijus taikomas tik apdirbamosios gamybos investicijų projektams).

Valstybei svarbaus projekto statusas. Visi stambūs projektai (SP), dėl kurių sudarytos SP investicijų sutartys, automatiškai gauna valstybei svarbių projektų statusą nuo jų įrašymo į SP sąrašą momento. Valstybei svarbaus projekto statuso suteikimo procesas trumpinamas maždaug 6 mėn.

0 proc. pelno mokestis, taikomas iki 20 metų terminui. Nuo SP investicijų sutarties įsigaliojimo dienos stambaus projekto investuotojams, taikomas 0 proc. pelno mokestis iki 20 metų terminui, jei laikomasi abiejų SP reikalavimų. (Papildomos paskatos investicijoms, viršijančioms 100 mln. eurų CAPEX, bus apibrėžtos EK konkrečiam stambiam projektui, atsižvelgiant į ES valstybės pagalbos taisykles.)

Spartesnis viešojo administravimo subjektų sprendimų priėmimas. Numatoma, kad viešojo administravimo subjektai SP įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka (išimtis netaikoma procedūroms, susijusioms su nacionalinio saugumo, visuomenės informavimo, leidimų laikinai gyventi nagrinėjimo, poveikio aplinkai vertinimo, teritorijų planavimo ir pan. klausimams) per 3 darbo dienas (su galimybe terminą pratęsti dar 3 darbo dienomis). Taip mažinama administracinė našta.

Supaprastinti teritorijų planavimo reikalavimai. SP skirtos teritorijos bus plėtojamos pagal savivaldybių teritorinius bendruosius planus. Tai reiškia, kad SP nereikės rengti detaliųjų planų, o tai sutrumpins projekto įgyvendinimo laiką 6 mėnesiais.

Prieiga prie žemės sklypų. Servitutai, būtini SP veiklai, įskaitant privačius žemės sklypus, gali būti nustatyti administraciniu aktu, atlyginant savininko nuostolius bendra tvarka.

Valstybinės žemės nuoma. Investuotojui valstybinė žemė, reikalinga projektui įgyvendinti, galės būti išnuomojama be aukciono, neužstačius jos statiniais.

Supaprastintas migracijos procesas. Spartinamas leidimų laikinai gyventi Lietuvoje išdavimas SP įgyvendinti reikalingiems darbuotojams. SP sutartyje nurodytas skaičius užsieniečių galės pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo ir jie galės įsivežti šeimos narius. Leidimai laikinai gyventi išduodami per 1 mėn. Investuotojas pats turi įsitikinti, ar užsienietis darbuotojas jam reikalingas ir ar jo kvalifikacija jam tinkama.

Stambių projektų koordinatorius. Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje skiriamas koordinatorius, kuris užtikrins sklandų ir greitą bendradarbiavimą tarp investuotojo ir institucijų, taip pat atliks stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą. Įsteigiamas konsultacinis komitetas (ministrų ir viceministrų lygmens) svarbiausiems tarpinstituciniams klausimams, susijusiems su SP, derinti.

Studijų programų pritaikymas. Siekiant didinti žmogiškųjų išteklių pasiūlą, suteikiama galimybė tikslinti profesinio mokymo programas ir planuoti profesinio mokymo ir studijų vietas pagal stambaus projekto poreikį.

Atsisakoma perteklinio Poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programos rengimo. PAV galės būti integruota į PAV ataskaitos rengimo procedūrą. Tai sutrumpina PAV proceso trukmę iki 1–2 mėn. (PAV procedūra išlieka, remiantis 2001 m. birželio 27 d.Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/42/EB, tačiau panaikinami pertekliniai reikalavimai.)

Stambaus projekto (SP) investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos šios sąlygos:

  • Planuojamas investicijų projektas atitinka SP kriterijus (sukurti ne mažiau kaip 150 darbo vietų (200 investuojant Vilniuje) ir jas išlaikyti ne trumpiau kaip 5 metus; investuoti ne mažiau kaip 20 mln. eurų į ilgalaikį turtą (CAPEX) (30 mln. investuojant Vilniuje);
  • Investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti SP ir įvykdyti SP investicijų sutartį;
  • Investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų SP ir SP investicijų sutarties reikalavimams įvykdyti;
  • Investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui.

Stambiam projektui (SP) reguliuoti taikomi saugikliai:

  • SP investicijų sutartis nesudaroma, jei neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų.
  • Už SP investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako SP investicijų sutartyje ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Investuotojui dėl savo kaltės pažeidus nustatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu SP investicijų sutarties pažeidimu ir Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti SP investicijų sutartį.
  • Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip investuotojas laikosi SP investicijų sutarties sąlygų. SP investicijų sutarties priežiūra atliekama visą SP investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama SP investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į SP įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su SP investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant SP investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

Stambių projektų koordinatorius – valstybės institucija, kuri teiks pagalbą investuotojui sudarant stambių projektų investicijų sutartis ir jas įgyvendinant, taip pat padės kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms teikti paslaugas stambaus projekto vykdytojui.

Stambių projektų konsultacinis komitetas – (ministrų ir viceministrų lygmens) bus įsteigtas svarbiausiems tarpinstituciniams klausimams, susijusiems su stambiais projektais, derinti. Konsultacinis komitetas atliktų patariamąją funkciją tais atvejais, kai koordinatorius nustatytų esminius nesutarimus tarp institucijų ir siektų rasti galimus sprendimo variantus.

SVV subjekto statusą gali deklaruoti bet kurios formos juridinis asmuo (UAB, AB, mažoji bendrija ir kt.) arba verslininkas (fizinis asmuo), vykdantys ekonominę veiklą, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme.

Įmonės, kurios atitinka bent vieną toliau nurodytų kriterijų, yra laikomos susijusiomis:

  • įmonės, kurias sieja kuris nors iš šių ryšių:
    • viena įmonė turi daugumą dalyvių balsų kitoje įmonėje;
    • viena įmonė turi teisę skirti ir atšaukti daugumą kitos įmonės valdymo, priežiūros ar administravimo organo narių;
    • įmonei suteikta teisė daryti lemiamą poveikį kitai įmonei dėl sutarčių, sudarytų su ta kita įmone, arba dėl šios įmonės steigimo dokumentų nuostatų;
    • įmonė, turinti dalyvių balsų kitoje įmonėje, kuri dėl su tos kitos įmonės dalyviais sudarytų sutarčių kontroliuoja daugumą šios įmonės dalyvių balsų;
  • kai dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę bent vienas iš šios dalies 1 punkte nurodytų įmonių ryšių, jeigu šios įmonės verčiasi tokia pat veikla ar dalimi tokios pat veiklos toje pačioje rinkoje ar susijusiose rinkose.

Darbuotojas, dirbęs visą darbo dieną, laikomas vienetu, o ne visą darbo dieną dirbę darbuotojai vertinami kaip vieneto dalys.

Deklaruojantis SVV subjekto statusą asmuo (pareiškėjas) prie savo rodiklių partnerinės įmonės rodiklius sumuoja proporcingai turimų dalyvių balsų skaičiui (pvz., jei pareiškėjas turi 40 proc. dalyvių balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius taikomas 0,4 koeficientas).

SVV statuso deklaracija pateikiama tai institucijai ar įstaigai, į kurią kreipiamasi valstybės paramos.

Susijusios rinkos – tam tikros prekės ar paslaugos rinkos tiesioginių ryšių siejamų vartotojų ar tiekėjų rinkos. Europos Komisijos parengtame MVĮ apibrėžties vartotojo vadove nustatyta, kad gretimoji (atitinkama) rinka arba glaudžiai susijusios kaimyninės rinkos (Adjacent/relevant market) yra rinkos, kuriose esamos prekės ar paslaugos vie­nos kitas papildo arba priklauso tų pačių klientų įprastai perkamų tos pačios galutinės paskirties prekių asortimentui.

Jei įmonės dalyvis (akcininkas ar steigėjas) yra valstybė ar savivaldybė, įmonė nėra SVV subjektas (išskyrus Įstatymo 3 straipsnio 15 dalyje numatytas išimtis).

Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.

Susijusios įmonės atitinkami rodikliai (darbuotojų skaičius, metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė) sumuojami nemažinant turimų dalyvių balsų skaičiaus (pvz., jei pareiškėjas turi 60 proc. balsų kitoje įmonėje, sumuojant rodiklius abiejų įmonių rodikliai yra susumuojami 100 proc.).

Paraiškos vertinimo metu paaiškėjus, kad po SVV subjekto statuso deklaravimo datos SVV subjektas buvo sujungtas ar prijungtas prie kito verslo subjekto (-ų), SVV subjektas įsigijo 25 ir daugiau procentų kitos įmonės akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių arba SVV subjekto 25 ir daugiau procentų akcijų, pajų ar kitokių dalyvavimą įmonės kapitale žyminčių kapitalo dalių įsigijo kitas verslo subjektas, verslo subjekto statusas nustatomas pagal po sandorio sudarymo dienos atsiradusius įmonių tarpusavio ryšius.

Dvejus metus veikiantis verslo subjektas nurodo savo paskutinių dvejų metų statusą (labai maža įmonė, maža įmonė, vidutinė įmonė, didelė įmonė). Trejus ir daugiau metų veikiantis verslo subjektas nurodo savo paskutinių dvejų metų statusą (labai maža įmonė, maža įmonė, vidutinė įmonė, didelė įmonė), o jeigu per paskutinius dvejus metus verslo subjekto statusas keitėsi,– paskutinių trejų metų ir tokio verslo subjekto statusas vertinamas pagal šioje lentelėje pateiktus duomenis:

Eil. Nr.

Užužpraeitų metų verslo subjekto statusas

Užpraeitų metų verslo subjekto statusas

Praėjusių metų verslo subjekto statusas

Verslo subjekto statusas Deklaracijos pateikimo metu

1.

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

2.

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

3.

SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

4.

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

SVV subjektas

5.

SVV subjektas

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

6.

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

7.

Ne SVV subjektas

SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

8.

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Ne SVV subjektas

Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 2 punkte nustatyta, kad susijusios įmonės yra tokios įmonės, kurias sieja dėl to paties fizinio asmens ar kartu veikiančių fizinių asmenų veiklos susiformavę Įstatymo 3 straipsnio 16 dalies 1 punkto a–d papunkčiuose nurodyti įmonių ryšiai, jei šios įmonės verčiasi tokia pat veikla ar tokia pat daline veikla toje pat rinkoje ar susijusiose rinkose (įmonių gaminamos prekės ar teikiamos paslaugos vie­nos kitas papildo arba priklauso tų pačių klientų įprastai perkamų tos pačios galutinės paskirties prekių asortimentui). Šeimos ryšiai laikomi pakankamais, kad būtų daroma išvada, jog fiziniai asmenys veikia kar­tu.

Europos Komisijos parengtame MVĮ apibrėžties vartotojo vadove nustatyta, kad esminė įtaka yra visada, kai įmonės veiklos ir finansų politikai daroma įtaka pagal kitos įmo­nės norus. Pavyzdžiai, kokiais atvejais gali būti daromas lemiamas poveikis:

  1. kai akcininkas turi „veto teises“ priimant strategi­nius įmonės sprendimus (veto tei­sės, kuriomis gali būti perduodama kontrolė, paprastai siejamos su tokiais sprendimais kaip biudžeto, verslo plano, didelių investicijų ar vyresniosios vadovybės skyrimo klausimais);

  2. kai įgaliojimais pagal ilgalaikes sutartis įgyjama įmonės valdymo ir išteklių kontrolė, pavyzdžiui, įsigyjant akcijų ar turto sudaromos organizaci­nės sutartys arba ki­tokios sutartys, verslo nuomos su­sitarimai, ku­riais įsigyjan­čiam subjektui suteikiama val­dymo ir išteklių kontrolė, nors nuo­savybės teisės ar akcijos jam neper­duodamos;

  3. kai su tiekėjais ar klientais sudaromos labai svar­bios ilgalaikės tiekimo sutartys arba suteikia­mi kreditai, kurie kartu su struktūriniais ryšiais taip pat gali suteikti galią daryti lemiamą įta­ką;

  4. kai smulkiesiems akcininkams suteikiama vienvaldė kontrolė.

Lietuvoje verslo priežiūrą vykdo 50 nacionalinio lygmens priežiūros institucijų. Išsamų jų sąrašą rasite čia. Taip pat priežiūros funkcijas atlieka ir savivaldybių administracijos. 

Pagrindinius institucijų veiklos reikalavimus, kurie užtikrina pažangios priežiūros principų įgyvendinimą, nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas.

Tikrinamo verslo subjekto teisės:

  • būti supažindintam ir aiškiai žinoti atliekamo patikrinimo pagrindą;
  • asmeniškai ar per atstovą dalyvauti patikrinimo procese;
  • gauti konsultacijas, metodinę pagalbą tikrinančios institucijos kompetencijai priskirtais klausimais;
  • žodžiu ar raštu teikti nuomonę, pastabas ir paaiškinimus dėl patikrinimo atlikimo ir patikrinimo dokumentuose nurodytos informacijos;
  • atsisakyti teikti reikalaujamus dokumentus, duomenis, jeigu tuos pačius dokumentus jis yra pateikęs kuriai nors kitai priežiūros institucijai;
  • atsisakyti pateikti konkrečios prašomos formos duomenis ar dokumentus, jeigu jų rengimo nenustato teisės aktai;
  • reikalauti, kad patikrinimą atliekantis specialistas laikytųsi teisės aktuose nustatytų procedūrų ir neviršytų suteiktų įgaliojimų, informuoti institucijos vadovą ar įstatymų nustatyta tvarka apskųsti bet kokius neteisėtus priežiūros specialisto veiksmus ar neveikimą;
  • laiku gauti patikrinimo rezultatus įforminančius dokumentus, motyvuotus sprendimus ir pan.

Tikrinamo verslo  subjekto pareigos:

  • paskirti atsakingus asmenis ir užtikrinti jų dalyvavimą patikrinimo metu;
  • vykdyti teisėtus priežiūros specialisto nurodymus, teikti reikiamą informaciją, tvarkomus duomenis, leisti atlikti objektų, patalpų apžiūras;
  • laiku ir tinkamai įvykdyti priežiūros specialisto duotą nurodymą pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir pan. Išsamesnė informacijačia.

Norėdami sužinoti ar Jūsų ūkinei veiklai reikalinga licencija galite pasitikrinti čia. Portale sukurta saugi pranešimų dėžutė, kuri suteikia verslininkams galimybę elektroniniu būdu pateikti valstybės institucijoms skirtus prašymus gauti licencijas vykdyti veiklą. Paklausimą galima pateikti ir el. paštu [email protected].

Tiekėjas, norintis sekti pirkimus, turi galimybę užsakyti jam aktualių skelbimų RSS prenumeratą pagal įmonės veiklos sritį. Skelbimus galima filtruoti pagal tam tikras prekių, paslaugų, darbų rūšis, t. y. pagal viešųjų pirkimų (BVPŽ) kodus.
Mokomąją medžiagą, kaip užsiprenumeruoti skelbimus, rasite čia.
Užsiprenumeravę informaciją, Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) skelbimų santrauką gausite nurodytu el. paštu.

Informacija apie vykdomus viešuosius pirkimus yra skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale (CVPP). Pirkimo vykdytojas, pradėdamas pirkimo procedūras, paskelbia skelbimą apie pirkimą, taip kviesdamas tiekėjus jame dalyvauti (išskyrus išimtinius atvejus, kai pirkimas gali būti vykdomas viešai neskelbiant).

Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės, siekdamos stiprinti aplinkos apsaugą, imasi priemonių, kurios skatintų švarių technologijų diegimą ir perdirbamų produktų gamybą. Žalieji viešieji pirkimai – vienas iš veiksmingų sprendimų tai įgyvendinti.
Nuo 2023 m. pirkimų vykdytojai turėtų siekti, kad visi pirkimai būtų žali (100 proc.).
Žaliasis pirkimas – tai pirkimas, kurio vykdytojas siekia įsigyti prekių, paslaugų ar darbų, darančių kuo mažesnį poveikį aplinkai viename, keliuose ar visuose prekės, paslaugos ar darbo gyvavimo ciklo etapuose.
Daugiau informacijos apie žaliuosius pirkimus rasite čia.

Tiekėjas (jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi) vykdo veiklą Vyriausybės nurodytose valstybėse ar teritorijose arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą tokiose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo (kiti asmenys), turintis (turintys) teisę atstovauti tiekėjui, subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi, ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.

2022 m. kovo 23 d. įsigaliojo viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimai, kurių pagrindu pirkimų vykdytojai gali atmesti tiekėjų pasiūlymus, jei:

  • tiekėjas (jo subtiekėjas, siūlomų prekių gamintojas ar kontroliuojantys asmenys) ar jo siūlomų prekių (įskaitant jų sudedamąsias dalis) kilmė ar paslaugos teikiamos iš šaliai priešiškų teritorijų, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybė;
  • Vyriausybė yra priėmusi sprendimą dėl tiekėjų neatitikimo nacionaliniams saugumo interesams;
  • pirkimų vykdytojas turi informacijos apie tiekėjų interesus, galinčius kelti grėsmę nacionaliniam saugumui;
  • tiekėjas (jo subtiekėjas, ūkio subjektas, kurio pajėgumais remiamasi) vykdo veiklą arba yra ūkio subjektų grupės, kurios bet kuris narys vykdo veiklą Vyriausybės nurodytose valstybėse ar teritorijose, narys arba jos vadovas, kitas valdymo ar priežiūros organo narys ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti tiekėjui (subtiekėjui, ūkio subjektui, kurio pajėgumais remiamasi) ar jį kontroliuoti, jo vardu priimti sprendimą, sudaryti sandorį, ir tokiu būdu dalyvauja tokių ūkio subjektų grupių ir (ar) ūkio subjektų veikloje.

Šiuo metu į valstybių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą įtrauktos: Rusijos Federacija, Baltarusijos Respublika, Rusijos Federacijos aneksuotas Krymas, Moldovos Respublikos Vyriausybės nekontroliuojama Padniestrės teritorija ir Sakartvelo Vyriausybės nekontroliuojamos Abchazijos ir Pietų Osetijos teritorijos.

Šio sąrašo pagrindu  gali būti nutrauktos ir jau sudarytos viešojo pirkimo sutartys

EPC kataloge gali registruotis tik tie tiekėjai, kurie pagal kataloge pateiktus pirkimo modulių aprašymus siūlo prekes, paslaugas ar darbus ir atitinka tiekėjams nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.
Išsamesnę informaciją apie registraciją EPC kataloge galima rasti čia.

CPO LT elektroninė priemonė „Elektroninių pirkimų centras“ (EPC katalogas) skirta neperkančiųjų organizacijų subjektams, kurių pirkimai finansuojami valstybės biudžeto, įskaitant Europos Sąjungos finansinę paramą ir kitą tarptautinę finansinę paramą, ir (arba) savivaldybės biudžeto lėšomis.

Būtini veiksmai, norint tapti CPO LT elektroninio katalogo tiekėju:
   • Dalyvauti CPO LT skelbiamuose tiekėjų atrankos konkursuose, vykdomuose viešojo pirkimo konkurso būdu, per CVP IS sistemą.
   • Laimėti konkursą (pasirašyti preliminariąją sutartį dėl prekių, paslaugų, darbų teikimo per CPO LT katalogą) arba būti priimtam į dinaminę pirkimų sistemą.
   • Gavus registracijos CPO LT kataloge nuorodą, užpildyti tiekėjo paraišką ir pasirašytą vadovo atsiųsti CPO LT  el. parašu [email protected].
   • Gavus prisijungimo duomenis, jungtis prie CPO LT katalogo ir dalyvauti skelbiamuose viešuosiuose pirkimuose.
CPO LT elektroninį katalogą galima rasti čia.

CPO LT elektroninis katalogas –  tai informacinė sistema, kurią administruoja centrinė perkančioji organizacija CPO LT ir kurioje pirkimų vykdytojai gali įsigyti, o verslas – pasiūlyti prekes, paslaugas ar darbus. Viešieji pirkimai per CPO LT vyksta greitai ir paprastai automatizuotu būdu.

Daugiau metodinės informacijos tiekėjams galima rasti Viešųjų pirkimų tarnybos puslapyje.

Pirkimai vykdomi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVP IS).Pirkimuose gali dalyvauti tik šioje sistemoje registruoti tiekėjai. Registracija CVP IS yra nemokama – reikia užpildyti registracijos formą ir nusiųsti registracijos prašymą Viešųjų pirkimų tarnybai.
Instrukciją, kaip dalyvauti CVP IS, rasite čia.
CVP IS administruoja Viešųjų pirkimų tarnyba, todėl CVP IS klausimais taip pat galima kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybos konsultacijų centrą.

Atnaujinimo data: 2024-09-27