Koks yra Force majeure taikymas ir sutartinių įsipareigojimų vykdymas verslui karantino laikotarpiu?

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į valstybėje susiklosčiusią situaciją ir reaguodama į verslo atstovų  gaunamą informaciją, atkreipia dėmesį į nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų taikymą ir į sutartinių prievolių vykdymą karantino laikotarpiu.
              Civilinis kodeksas numato, kad šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą tuomet, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.
              Tam, kad būtų pripažintos Force majeure aplinkybės, būtinos visos šios sąlygos:
1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti;
2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti;
3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio;
4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos.
Jeigu nėra visų minėtų sąlygų, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga.
Force majeure pažymas nustatyta tvarka išduoda prekybos, pramonės ir amatų rūmai – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių. Pažymos gali būti panaudotos kaip įrodymas dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Išduodami force majeure pažymą, jas išduodantys subjektai privalo įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertina, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą.
            Atkreiptinas dėmesys, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistų nuomone, pats ekstremalios situacijos paskelbimas automatiškai neatleidžia verslo subjektų nuo sutartinių prievolių vykdymo, būtina įsitikinti ne tik tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimu, bet ir įvertinti, ar būtent šios aplinkybės lėmė sutarties nevykdymą, tam turi atsirasti Force majeure aplinkybės (ypatingai tų ūkio subjektų, kurių veiklos vykdymas karantino metu nebuvo visiškai apribotas, nes yra leidžiama internetinė prekyba prekes pristatant gyventojams ir įmonėms tiesiogiai ar atsiimant prekių atsiėmimo punktuose).

Kadangi Force majeure aplinkybės, tokios kaip draudimas prekybai nėra absoliutus, sutartiniai įsipareigojimai (pvz., atsiskaitymai už prekes ar paslaugas) galėtų būti vykdomi taikant mokėjimo atidėjimą ar kitokius mechanizmus (valstybės dotacijas ir pan.).

Taip pat pažymėtina, kad Civilinis kodeksas numato ne tik force majeure institutą, bet taip pat ir sutarties vykdymą pasikeitus aplinkybėms. Kai vienai šaliai sutarties įvykdymas tampa sudėtingesnis, ši sutarties šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti (pavyzdžiui, tartis dėl dalinio mokėjimo, tam tikro mokėjimų grafiko ir pan.), o ne vienašališkai nutraukti tam tikrų sutartinių įsipareigojimų vykdymą.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Ekonomikos ir inovacijų ministerija maloniai prašo verslo subjektų sąžiningai laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl Force majeure aplinkybių vertinimo ir sutartinių prievolių vykdymo.

Išsamesnę informaciją dėl Rūmų išduodamų force majeure pažymų galite rasti čia.

Detalų aprašą dėl force majeure pažymos gavimo galima rasti čia.