A. Armonaitė teikia Seimui įstatymų, lengvinančių ginkluotės gamybos sąlygas Lietuvoje, paketą

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Seimui teiks svarstyti įstatymų pakeitimus, kuriais sudaromos palankesnės sąlygos plėtoti stambius projektus. Jais būtų užtikrinami neatidėliotini valstybės saugumo ir gynybos poreikiai. Priėmus šiuos pakeitimus, įsigaliojusiomis nuostatomis galės pasinaudoti potencialūs investuotojai, tokie kaip „Rheinmetall“, ar kiti Lietuvos ir užsienio gamintojai. 

„Inicijuojame itin reikšmingus pokyčius, kad Lietuva galėtų greitai sulaukti didelių gynybos ir saugumo investicijų. Konkuruojame su visu pasauliu, o būdami šio regiono dalimi, turime dirbti dar daugiau – Lietuvos procedūros turi tapti greičiausios, o biurokratinių institucijų darbas – palankiausias  potencialiems investuotojams. Tikiuosi, kad pirmas projektas, kuris galės tapti šio teisinio reguliavimo sėkmės pavyzdžiu, bus „Rheimnetall“ amunicijos gamykla. Tam šiuo metu intensyviai rengiamės“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Pakeitimais siūloma supaprastinti stambiems projektams, kurie skirti neatidėliotiniems valstybės saugumo ir gynybos poreikiams užtikrinti, reikalingas su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusias procedūras. Taip būtų sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.

Pagal šiuo metu nustatytą reguliavimą preliminarus terminas, per kurį Lietuvoje galėtų būti įgyvendinami būtini neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius tenkinančio stambaus gamybos projekto parengiamieji procesai iki gamybinių statinių statybos pradžios, yra apie 2–2,5 metų. 

„Siekiant užtikrinti Lietuvos saugumą, būtinus šalies gynybinius pajėgumus ir paramos teikimą Ukrainai, esamas terminas yra gerokai per ilgas. Įgyvendinus pakeitimus, jis sutrumpėtų preliminariai iki pusmečio. Tai padėtų užtikrinti saugumą ir gerinti verslo sąlygas bei skatinti įmonių plėtrą, kadangi atsirastų galimybė sparčiau įgyvendinti didelės pridėtinės vertės projektus“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis. 
   
Reguliavimas būtų taikomas visiems įstatymų reikalavimus atitinkantiems stambiems projektams, kurie Vyriausybės nutarimu pripažįstami užtikrinančiais neatidėliotinus valstybės saugumo ir gynybos poreikius. Pagal Investicijų įstatymą viena iš privalomų stambaus projekto sąlygų yra ne mažesnės kaip 20 mln. eurų (30 mln. eurų, kai investuojama Vilniuje) vertės investicijos Lietuvoje. 
  
Iki šiol Lietuva didžiąją ginkluotės dalį įsigyja tarptautinėse rinkose, taigi neišvengia priklausomybės nuo tiekėjų iš užsienio valstybių. Siekiant, kad Lietuvos kariuomenė turėtų nenutrūkstamą valstybės poreikiams tinkamą prieigą prie reikiamų ginklų ir šaudmenų, būtina užtikrinti, kad esminius valstybės poreikius tenkintų Lietuvos teritorijoje veikiantis verslas. 

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengta ir nuo 2021 m. pradėta taikyti stambių investicinių projektų, kitaip žinomų kaip žaliojo koridoriaus projektai, iniciatyva leidžia kur kas lengviau ir greičiau įsikurti, o kartu suteikiamas ir valstybei svarbaus projekto statusas bei iki 20 metų laikotarpiu taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas.  

Taip pat nuo liepos 1 d. įsigalios nauji stambiems projektams keliami reikalavimai, pagal kuriuos stambi įmonė turės sukurti nuo 20 iki 149, o kai investuojama Vilniuje, – nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų ir užtikrinti, kad investicijų projektu sukurtų 20-ties naujų darbo vietų darbo užmokestis turės būti ne mažesnis kaip 1,25 savivaldybės, kurioje investuojama, vidutinio darbo užmokesčio. 

Įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija. 

Atnaujinimo data: 2024-04-09

Taip pat skaitykite:

A. Armonaitė: „Pon.Bike“ gamykla Kėdainiuose padės sukurti apie 600 naujų darbo vietų

Lietuva bendradarbiaus su inovacijų srities lydere MIT

Ministerijos su savivaldybėmis vienijasi dėl skrydžių iš Palangos skaičiaus didinimo

EIMIN: pramonės įmonėms paskirstyta 8 mln. eurų – jos perdirbs atliekas, kurs inovatyvius produktus

EIMIN: pagal stambių projektų sutartis į Lietuvą pritraukta beveik pusė mlrd. eurų investicijų