2024-10-02

A. Armonaitė: žmonėms įsigyti pirmąjį būstą turi būti lengviau

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad laikas išspręsti būsto prieinamumo ir įperkamumo problemas Lietuvoje. Anot ministrės, reikalinga ilgalaikė strategija, kuri praplėstų kokybiško ir prieinamo būsto pasiūlą, o vienas iš būdų tai padaryti – biurokratijos mažinimas.

„Reikalinga tvari ir socialiai teisinga būsto įperkamumo politika. Nuosavo būsto klausimas yra svarbus visiems, ypač jauniems žmonėms, šeimoms. Manau, kad mums reikalinga ilgalaikė būsto prieinamumo gerinimo strategija, kurioje aiškiai numatytume naujas finansines priemones, padėsiančias besiskolinantiems greičiau sutaupyti paskolos įnašui ar sklandžiau pasiskolinti. 

Ne mažiau svarbi aiški ir palanki verslui reguliacinė aplinka, prognozuojamos verslo sąlygos. Šiuo metu nekilnojamojo turto vystytojai nurodo, kad būsto kainoms didelę įtaką padarė biurokratinis procesas – jis tapo sudėtingesnis. Bet tai galime pakeisti. Labai svarbūs aspektai – reikalavimų aiškumas, nuoseklumas ir įvairių reikalavimų institucijų suderinamumas tarpusavyje“, – po susitikimo su Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros (LNTPA) bei Lietuvos bankų (LBA) asociacijų atstovais tikino A. Armonaitė.

Remiantis LNTPA atlikto tyrimo duomenimis, iš 70 apklaustų respondentų, gyvenančių nuomojamame būste, 48 per artimiausius dvejus neplanuoja įsigyti nuosavo būsto, nes neišgalės sutaupyti pradinio įnašo sumos, reikiamos būstui įsigyti.

„62 proc. apklaustų Vilniuje gyvenančių nuomininkų pradinio įnašo neturėjimą įvardija kaip didžiausią kliūtį įsigyti būstą. Remiantis LNTPA skaičiavimais, vidutinį būstą Vilniuje už vidutinį atlyginimą galima įpirkti per 8,8 metų – jeigu sugebėtume paspartinti statybų leidimo išdavimo procesus, tam tikrais atvejais tai leistų būstą atpiginti iki 5,4 proc.“, – sako A. Armonaitė.

Pasak ministrės, sprendžiant būsto prieinamumo ir įperkamumo klausimus, svarbu atkreipti dėmesį ir į kokybiško būsto daugėjimą ne tik didžiuosiuose Lietuvos miestuose, bet ir regionuose. Taip pat labai reikšmingas ir savivaldybių vaidmuo. „Renovacija taip pat galėtų prisidėti prie tvarios būsto prieinamumo ir įperkamumo politikos – juk renovuoti daugiabučiai galėtų praplėsti kokybiškesnio, tvaresnio būsto pasiūlą, prisidėti prie žalumo, jų išlaikymas kainuotų pigiau. Tikiu, kad renovacija ženkliai pagerintų ir senjorų gyvenimo kokybę.  

Todėl mano minėtoje strategijoje taip pat turi atsirasti ir aiškesnis savivaldybių vaidmuo – kaip jos galėtų dar labiau paspartinti renovacijos procesus, ką galėtų papildomai padaryti planuojant gyvenviečių plėtrą ar kokiomis finansinėmis priemonėmis galėtų padėti žmonėms,“ – teigia ministrė.