EIMIN komentaras dėl IMD 2025: konkurencingumo augimo pagrindas – investicijos į produktyvumą ir modernizaciją
2025 metų IMD pasaulio konkurencingumo reitingas rodo, kad konkurencingumą šiandien lemia kur kas daugiau veiksnių nei vien ekonomikos augimas ar inovacijų lygis. Didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų svyravimai, investicijų aplinka, talentų prieinamumas ir institucijų patikimumas daro vis didesnę įtaką valstybių pozicijoms.
Kiekvienais metais pasaulio Šveicarijos tarptautinio valdybos instituto sudaromame konkurencingumo reitinge 2025 metais Lietuva smuko per 13 pozicijų ir užėmė 34 vietą tarp 70 vertintų valstybių. 2024 metais Lietuva buvo 21-oje vietoje.
„Lietuva paminėta aprašomojoje reitingo dalyje apie rinkos nepastovumą. 2026 m. vadovų apklausose Lietuva išsiskyrė itin aukštu ekonominio neapibrėžtumo vertinimu: net 95,2 proc. apklaustų vadovų nurodė, kad verslo pasitikėjimą labiausiai mažina neapibrėžtumas dėl pasaulio ekonomikos perspektyvų. Tai leidžia manyti, kad rezultatą paveikė ne tik vidaus ekonomikos rodikliai, bet ir geopolitinė įtampa, prekybos trikdžiai bei suprastėję verslo lūkesčiai“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomistas Titas Budreika.
Tai atsispindi ir šių metų reitinge – pozicijų pokyčius patyrė ne tik Lietuva, bet ir tokios stiprios ekonomikos kaip Šveicarija, Suomija, Islandija ar Norvegija. Tai rodo, kad konkurencingumas tampa vis jautresnis tiek pasauliniams ekonominiams procesams, tiek verslo lūkesčiams.
„Lietuvos kritimą IMD konkurencingumo reitinge reikėtų vertinti suprantant, kad trečdalis reitingo balų priklauso nuo „minkštųjų“, t. y. apklausų būdu surenkamų rodiklių, kurie iš tiesų pastaraisiais metais reikšmingai suprastėjo. Likusi dalis indekso priklauso nuo faktinių duomenų pagal kuriuos Lietuva vis dar yra konkurencinga. Skirtumai tarp šalių yra nedideli, o visi rodikliai turi vienodą svorį, todėl net ir nedideli balų pokyčiai gali lemti reikšmingus vietos pasikeitimus. Skirtumai tarp šalių dažnai yra labai maži – Lietuvai pasiekti 24 vietą 2026 m. reitinge būtų užtekę maždaug papildomų 5,24 balų“, – pabrėžia ekonomistas.
Visgi, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, jau kurį laiką atkreipia dėmesį, kad dalis Lietuvos verslų iš tiesų susiduria su konkurencingumo problemomis, ypač žemesnės pridėtinės vertės prekių segmente. Todėl EIMIN yra pateikusi Lietuvos ekonomikos konkurencingumo skatinimo priemonių paketą, kuris skatintų įmonės modernizuoti savo gamybos linijas.
Seime jau užregistruoti Pelno įstatymo pakeitimai, kurie taps paskata šalies ekonomikos augimui.
Siūlomos lengvatos verslui pagrindinė logika yra paprasta: reinvestuotas pelnas skatina investicijas į produktyvumą, o didesnis produktyvumas didina įmonių konkurencingumą, eksportą ir atlyginimus. Tai prisideda prie ekonomikos augimo, didesnių valstybės biudžeto pajamų, regionų stiprėjimo ir aukštesnės pridėtinės vertės darbo vietų kūrimo. Todėl ši lengvata pristatoma ne kaip bendras mokesčių mažinimas verslui, o kaip tikslinė investicijų ir ekonomikos transformacijos skatinimo priemonė.
EIMIN vertinimu, svarbiausia stebėti ne vien metinius reitingų pokyčius, bet ir ilgalaikes ekonomikos transformacijos tendencijas.
Atnaujinimo data: 2026-06-23
Taip pat skaitykite:
E. Grikšas: Konkurencingos Lietuvos ambicija išlieka prioritetų viršūnėje
Ministerija paskirstys 2,7 mln. eurų skaitmeninėms inovacijoms skatinti
Skelbiamas kvietimas dirbtinio intelekto gamyklai „LitAI“ steigti
Lietuva – tarp ES skaitmeninimo lyderių: DI panaudojimas versle išaugo daugiau nei dvigubai