EIMIN: link didesnės verslo priežiūros institucijų pažangos žengiama užtikrintais žingsniais
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) atliktas naujausias verslo priežiūros pažangos tyrimas – „Švieslentė“ – parodė, kad Lietuvos verslo priežiūros institucijų (PI) pažangos lygis nuosekliai auga. Beveik visose vertintose srityse matomas proveržis, tačiau yra ir tobulintinų sričių.
„Tyrimas parodė nuoseklią ir pozityvią kryptį – institucinė pažanga vyksta, o verslui palankesnės priežiūros link žengiama užtikrintais žingsniais. Matome institucijų progresą veiklos skaidrumo ir rezultatų viešinimo, rizikos vertinimo ir valdymo, planavimo ir organizavimo, patikrinimų aiškumo ir skaidrumo bei grįžtamojo ryšio apklausų srityse. Tai rodo, kad teisingai ir sistemingai tobuliname verslo priežiūrą, kad verslai Lietuvoje galėtų efektyviai ir konkurencingai veikti skaidrioje ir mažiau biurokratiškoje aplinkoje“, – sako Ekonomikos ir inovacijų ministerijos kanclerė Eglė Radišauskienė.
Pagal naujausią „Švieslentės“ tyrimą net 59 proc. institucijų pasiekė aukštus vertinimo rezultatus (7,5–10 balų iš 10), o tai yra net 20 proc. daugiau nei ankstesniame 2022 metų tyrime. Tarp daugiausiai pažangos padariusių institucijų – Žemės ūkio agentūra (+2,01 balo), Aplinkos apsaugos agentūra (+3,53) ir Žuvininkystės tarnyba (+4,17).
„Švieslentė“ taip pat parodė, kad vis didesnis dėmesys skiriamas veiklos skaidrumui ir rezultatų viešinimui: 39 proc. PI metinės veiklos ataskaitos atitinka aukštus kokybės standartus. Jose ne tik skelbiami veiklos rezultatai ir pasiekti rodikliai, bet ir pateikiamos įžvalgos apie reguliacinės aplinkos pokyčius bei galimas rizikas.
Reikšminga pažanga pasiekta ir rizikos vertinimo bei valdymo srityje (kategorijos vertinimas kilo +1,34 balo). Rizikai vertinti naudojami tinkami kriterijai, leidžiantys įvertinti realias grėsmes, jų sukeliamą žalą visuomenės vertybėms, taip užtikrinant tikslingą, skaidrią, efektyvią ir verslui perteklinės naštos nesukuriančią priežiūrą.
Itin geros tendencijos – patikrinimų planavimo ir organizavimo procesuose. Patikrinimų veiksmai dažniau ir tinkamai planuojami, beveik visos PI skelbia patikrinimų planus ir iš anksto, apie juos informuoja tikrinamus verslus, vis mažiau sulaukiama netikėtų neplaninių patikrinimų. Tai rodo ir sumažėjęs neplaninių patikrinimų skaičius: tyrimų duomenimis 2020 m. bendras institucijų neplaninių patikrinimų skaičius siekė apie 54 tūkst., 2022 m. – 57 tūkst., o 2024 m. tokių patikrinimų buvo atlikta tik 33,5 tūkst. (t. y. apie 40 proc. mažiau).
Taip pat didėja patikrinimų aiškumas ir skaidrumas – 89 proc. atvejų verslams prieš patikrinimą buvo pateikiamas kontrolinis klausimynas, supažindinama su patikrinimo tikslais ir jo apimtimi. Be to, absoliuti dauguma (95,5 proc.) PI atlieka grįžtamojo ryšio apklausas, siekdamos išsiaiškinti verslo nuomonę apie šių PI veiklos vertinimą.
„Švieslentės“ tyrimas atskleidė ne vien PI pažangą, bet ir tobulintinas sritis. Viena jų – veiklos rezultatų matavimas: tik 39 proc. PI sugeba matuoti pažangą visose prižiūrimose srityse, remdamosi vertybių apsaugos rodikliais. Be to, vis dar daugiau nei pusė institucijų vertinimui naudoja vien kiekybinius duomenis – pažeidimų ar taikytų poveikio priemonių skaičių, kuris be konteksto neatskleidžia tikrosios priežiūros veiklos naudos.
Tobulintinos ir rizikos vertinimo procedūros – jos nepakankamai taikomos skundų nagrinėjimo procese. Tik trečdalis institucijų rizikingumo vertinimo algoritmus taiko skundų nagrinėjimo procedūrose. Aktuali išlieka pagrįstų ir proporcingų poveikio priemonių (ekonominių sankcijų) taikymo problematika.
Nepakankamas dėmesys skiriamas tam tikriems priežiūros veiklos aspektams vertinti: mažai dėmesio sulaukia „verslo naujokų“ nuomonės tyrimai (32 proc. institucijų apklausų nevykdo), patikrinimų proceso vertinimas (nevykdo 17 proc.), teikiamų administracinių paslaugų prieinamumo, kokybės vertinimas (nevykdo 35 proc.).
Naujausiame 2024 m. „Švieslentės“ tyrime buvo vertinama 44 verslą prižiūrinčių institucijų pažanga, diegiant modernias priežiūros priemones ir metodus. Šis kas dvejus metus vykdomas tyrimas atliktas jau ketvirtąjį kartą nuo 2018 metų.
„Švieslentėje“ vertinimas vyko pagal dešimt kriterijų: nuo veiklos rodiklių ir rizikos valdymo iki konsultavimo, patikrinimų, skundų nagrinėjimo, poveikio priemonių taikymo, mažareikšmiškumo instituto ir grįžtamojo ryšio.
Su detalesniais tyrimo rezultatais galite susipažinti čia.