EIMIN: reguliavimo našta verslui per pusmetį sumažėjo 1,89 mln. eurų
Ekonomikos ir inovacijų ministerija apskaičiavo, kad šių metų pirmąjį pusmetį administracinė našta verslui sumažėjo 7,16 mln. eurų. Taip pat įvertinta, kad verslui prisitaikyti prie naujų teisės aktų reikalavimų kainavo daugiau kaip 5 mln. eurų.
„Jau ne pirmus metus vertiname valstybės institucijų parengtus teisės aktų projektus ir identifikuojame galimybes mažinti reguliavimo naštą, o kartu ir pasiūlome būdų, kaip tai padaryti. Svarbu, kad verslui tai kainuotų kuo mažiau, todėl institucijos turi imtis veiksmų, mažinti biurokratiją. Skaičiuojame, kad per pirmąjį šių metų pusmetį reguliavimo našta verslui sumažėjo 1,89 mln. eurų“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Nuo 2014 m., kai buvo pradėtas atlikti vertinimas, iš viso administracinė našta ir prisitaikymo išlaidos sumažėjo 155 mln. eurų: administracinė našta sumažėjo daugiau nei 162,2 mln. eurų, o prisitaikymo išlaidos, kurios pradėtos vertinti tik praėjusiais metais, padidėjo beveik 7,2 mln. eurų.
„Proporcinga reguliavimo sistema Lietuvoje atveria verslui daugiau galimybių kurti darbo vietas ir stiprinti šalies ekonomiką. Praėjusiais metais pradėtos vertinti prisitaikymo išlaidos padeda dar tiksliau nustatyti, kokią finansinę naštą ūkio subjektams sukelia reguliavimas. Tai leidžia priimti tinkamus sprendimus, išvengti pernelyg griežtų arba neveiksmingų reguliavimo priemonių, kurios galėtų pakenkti verslo plėtrai ar konkurencingumui“, – teigia ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė.
17 institucijų EIMIN pateikė 2024 m. I pusmečio duomenis apie 64 teisės aktų projektus. 7 iš šių institucijų sumažino reguliavimo naštą. Geriausių rezultatų pasiekė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) (reguliavimo naštą ji sumažino 6,17 mln. eurų), taip pat Finansų ministerija (4,49 mln. eurų) ir Valstybės duomenų agentūra (40,47 tūkst. eurų).
Vienas iš labiausiai reguliavimo naštą sumažinusių projektų – VMI įgyvendintas pakeitimas, kuris naštą sumažino beveik 4,4 mln. eurų. Tai Elektroninio kvito naudojimo taisyklės, kuriose nustatyta, kad e. kvitas bus laikomas elektroniniu dokumentu. Taigi mokesčių mokėtojui nereikės vienu metu kurti dviejų iš esmės labai panašių dokumentų – e. kvito ir PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros ir kitų dokumentų.
Minėtina ir tai, kad 10 institucijų reguliavimo naštą padidino. Labiausiai – 3,31 mln. eurų – naštą didino Kelių transporto kodekso pakeitimai, kuriais siekiama sumažinti šešėlinės veiklos vykdymo prielaidas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais sektoriuje, taip pat užtikrinti keleivių, kurie naudojasi vežėjų, vežančių keleivius už atlygį lengvaisiais automobiliais, paslaugomis, ir kitų eismo dalyvių saugumą, keleivių informavimą, geresnį aptarnavimą, teisingą atsiskaitymą už gautą paslaugą, vežėjų atsakomybės neišvengiamumą.
Taip pat reguliavimo naštą 2,24 mln. eurų padidino Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimas, kuriuo sugriežtinami apyvartinių taršos leidimų (ATL) reikalavimai, siekiant sumažinti nemokamai skiriamų ATL kiekį ir nustatyti papildomus įpareigojimus dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo priemonių taikymo.
Priimtu informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimu, įgyvendinančiu ES reglamentą – Skaitmeninių paslaugų aktą, reguliavimo našta padidinta 0,96 mln. eurų. Pakeitimu nustatytos naujos pareigos tarpininkavimo paslaugų teikėjams.
Prie naštos didėjimo prisidėjo ir ES ir tarptautinės teisės aktų pakeitimai, kurių sukeliama našta per 2024 m. I pusmetį didėjo 6,1 mln. eurų, o nacionalinės kilmės teisės aktų reguliavimo našta mažėjo 7,9 mln. eurų.
Atlikusi išsamią analizę, EIMIN institucijoms pateikia rekomendacijas, kurios padeda išvengti perteklinės reguliavimo naštos ir panaikinti šiuo metu egzistuojančias kliūtis. Siūloma institucijoms atlikti sistemingą galiojančių teisės aktų peržiūrą pagal pasirinktas reguliavimo sritis, ypatingą dėmesį skirti toms iš sričių, kuriose ūkio subjektai dažniausiai reiškia nusiskundimus, nuolat konsultuotis su verslais, jiems atstovaujančiomis asociacijomis, investuoti į skaitmenines priemones ir platformas ir taip optimizuoti veiklos procesus bei sutrumpinti jiems skiriamą laiką ir sumažinti išteklius.
Taip pat prašoma institucijų vengti ūkio subjektams tenkančių periodinių išlaidų didinimo. Perkeliant ES teisės aktų reikalavimus į nacionalinę teisę, siūloma atidžiai įvertinti nustatomų reikalavimų pobūdį, siekiant užtikrinti, kad teisės aktais nebūtų sukuriama papildoma reguliacinė našta, kuri nėra privaloma pagal ES teisės aktus.
Su parengta ataskaita galima susipažinti čia.