Kosmosas

Lietuvoje kosmoso politiką formuoja Ekonomikos ir inovacijų ministerija, o įgyvendina – viešoji įstaiga Inovacijų agentūra (IA) ir joje veikiantis LT SPaceHub, nuolat teikianti informaciją bei konsultacijas suinteresuotiems dalyviams apie galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose. Taip pat, Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra ES „Copernicus“ programos nacionalinė koordinatorė.

Sparčiai plėtojantis sritims, kurios grįstos kosmoso technologijomis ir (ar) duomenimis iš kosmoso, į kosmoso veiklą įsitraukia vis daugiau valstybių, tarp jų ir mažų. Lietuva taip pat yra įsitraukusi į tarptautines kosmoso srities organizacijas ir programas.

2012 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo kosminės erdvės naudojimo srities Jungtinių Tautų tarptautines sutartis. Šių sutarčių nuostatos, kartu su atitinkamose Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijose išdėstytais principais, sudaro tarptautinės kosmoso teisės bazę: Sutartį dėl valstybių veiklos, tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus, reguliavimo principų; Susitarimą dėl astronautų gelbėjimo, astronautų grąžinimo ir į kosminę erdvę paleistų objektų grąžinimo; Konvenciją dėl tarptautinės atsakomybės už kosminių objektų padarytą žalą; Konvenciją dėl į kosminę erdvę paleistų objektų registravimo. Ratifikavus šį teisės aktų paketą, Lietuvos mokslo ir verslo subjektams buvo panaikintos atitinkamos teisinės kliūtys plėtoti kosmoso veiklą ir ypač tarptautinį bendradarbiavimą.

2014 m. sausio 1 d. Lietuva tapo Europos meteorologinių palydovų eksploatacijos organizacijos (EUMETSAT) visateise valstybe nare. Narystė EUMETSAT leidžia Lietuvai visapusiškai dalyvauti sprendimų priėmimo procese, formuojant šios tarptautinės meteorologijos organizacijos ateitį. Narystė EUMETSAT bei galimybės naudotis šios tarptautinės organizacijos teikiamais meteorologiniais duomenimis suteikia Lietuvos įmonėms teisę dalyvauti EUMETSAT skelbiamuose konkursuose ir taip prisidėti prie palydovinės meteorologijos plėtros.

2014 m. spalio 7 d. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (toliau – MITA) ir NASA pasirašė dvišalį bendradarbiavimo susitarimą dėl tarptautinės stažuočių programos. Stažuotės trukmė – 16 savaičių. Jos metu atrinkti stažuotojai dirba prie konkrečių projektų ir turi galimybę prisidėti prie pačių pažangiausių mokslinių tyrimų atlikimo ir technologijų kosmoso srityje kūrimo.

2015 m. balandžio 8 d. Lietuvos mokslo taryba ir EKA pasirašė sutartį dėl fizinių ir technologijos mokslų sričių Lietuvos absolventų stažuočių kosmoso technologijų srityje EKA padaliniuose. Įgyvendinant šį susitarimą 3 Lietuvos stažuotojai per metus turi galimybę pasikelti savo mokslinę kompetenciją aukščiausio lygio mokslo ir technologijų centruose. Šie susitarimai sudaro galimybę ugdyti jaunus Lietuvos tyrėjus pačiuose pažangiausiuose ir aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose mokslo ir technologijų centruose.

Lietuva, būdama ES nare, turi efektyviausią būdą įsitraukti į kosmoso veiklas per bendradarbiavimą su EKA:

2010 m. pasirašytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA bendradarbiavimo susitarimas, kuris ratifikuotas 2011 m. lapkričio 15 d. įstatymu Nr. XI-1658 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės EKA susitarimo dėl bendradarbiavimo taikiais tikslais kosmoso srityje ratifikavimo“. Bendradarbiavimo su EKA susitarimas – pradinis oficialaus bendradarbiavimo etapas, skirtas Lietuvos integracijai į EKA. Šiuo susitarimu buvo sudarytas teisinis pagrindas Lietuvos verslo įmonėms ir mokslo ir studijų institucijoms pradėti bendradarbiavimą su EKA mokslo ir technologijų srityse bei skatinti Lietuvos ir EKA tyrėjų bendradarbiavimą ir jų judumą.

2014 m. spalio 7 d. sudarytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimas (toliau – EBV susitarimas), ratifikuotas 2015 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. XII-1753 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir EKA Europos bendradarbiaujančios valstybės susitarimo ratifikavimo“. Įgyvendindama penkerių metų trukmės EBV susitarimą, EKA skelbė su Lietuva suderintus ir tik Lietuvos subjektams skirtus kvietimus teikti paraiškas įgyvendinti projektus pagal EKA vykdomas MTEP programas. EKA taikomas geografinės grąžos principas, pagal kurį per šiuos EKA užsakymus Lietuvos verslo ir mokslo subjektams sugrįžta apie 80–90 proc. Lietuvos sumokėtų įmokų. EBV susitarimo tikslas – užtikrinti, kad Lietuva būtų pasirengusi tikrajai narystei EKA, kai Lietuvos mokslo ir verslo subjektai, siekdami gauti EKA užsakymų, turės konkuruoti su kitų EKA narių subjektais.

2021 m. gegužės 21 d. Lietuva tapo asocijuota EKA nare. Asocijuotos EKA narės statusas leidžia dalyvauti įvairiose EKA programose, kurias valstybė narė pasirenka savo nuožiūra, įvertinusi šalies kosmoso sektoriaus stiprybes. Tokia aplinkybė užtikrina, kad kasmet Lietuvos mokamas narystės mokestis būtų naudojamas tikslingai stiprinant kosmoso sektorių didžiausią potencialą turinčiose srityse. Be to, asocijuota narystė leidžia įgyvendinti Trečiųjų šalių programą, kurioje gali dalyvauti tik Lietuvos verslas ir mokslas, o tai atveria naujas galimybes stiprinti sritis, kurios kol kas yra išplėtotos nepakankamai. Narystė EKA taip pat suteikia galimybę verslui ir mokslui bendradarbiauti su didžiaisiais Europos sistemų integratoriais (Airbus, Thales Alenia Space, Ariane Group, OHB System ir kt.), kuriuos EKA pasirenka plėtoti didelės apimties programas. Bendradarbiavimas su EKA užtikrina greitą ir kryptingą mokslinių tyrimų rezultatų panaudojimą inovacijų cikle, prieigą prie pažangiausių technologijų ir tarptautinio lygio ekspertizę. Dalyvavimas EKA veiklose užtikrina nacionalinių prioritetų įgyvendinimą ir spartų Lietuvos bei ES poreikius atitinkančių kompetencijų didėjimą.

2021 m. gegužės 12 d. įsigaliojus 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2021/696, kuriuo sudaroma Sąjungos kosmoso programa, įsteigiama Europos Sąjungos kosmoso programos agentūra ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 912/2010, (ES) Nr. 1285/2013 bei (ES) Nr. 377/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES), įsigaliojo Europos kosmoso programa (angl. EU Space Programme), o Europos pasaulinės palydovinės navigacijos sistemos agentūra (angl. The European Global Navigation Satellite Systems Agency) (GSA) reorganizuota į Europos Sąjungos kosmoso programos agentūrą (angl. European Union Agency for the Space Programme) (EUSPA). Pagrindiniai naujosios ES kosmoso programos tikslai yra užtikrinti ES lyderystę kosmoso veikloje, skatinti novatoriškas pramonės šakas, apsaugoti autonominę prieigą prie kosmoso ir supaprastinti jos valdymą.

2024 m. gegužės 15 d. Lietuva pasirašė JAV Valstybės departamento ir kosmoso agentūros NASA inicijuotą „Artemis“ susitarimą, kuriuo įtvirtinami praktiniai saugaus ir tvaraus kosmoso tyrinėjimo principai. Lietuva tapo 40-ąja šį susitarimą pasirašiusia šalimi. Lietuva, pasirašydama susitarimą, įsipareigojo, kad planuojamos kosmoso misijos, tarp jų kosminės erdvės išteklių gavyba ir naudojimas, įskaitant bet kokį jų išgavimą iš Mėnulio, Marso, kometų ar asteroidų, bus vykdoma vadovaujantis Kosminės erdvės sutartimi bei remiant saugią ir tvarią veiklą kosmose. Susitarimas nustato ir kosmoso šiukšlių mažinimo bei kitus saugius ir tvarius principus vykdant kosmoso misijas. Šalys taip pat susitarė bendradarbiauti ir periodiškai konsultuotis, kad galėtų apžvelgti, kaip įgyvendinami susitarime išdėstyti principai, ir keistis nuomonėmis apie galimas bendradarbiavimo sritis.

Lietuva taip pat dalyvauja kituose ES kosmoso formatuose:

Galileo yra pasaulinė Europos Sąjungos palydovinės navigacijos sistema. Galileo pateikia tikslią informaciją apie vietą ir laiką. Šią programą kontroliuoja civiliai ir jos duomenys gali būti naudojami įvairiems tikslams. Ji yra autonomiška, tačiau tuo pat metu suderinama su esamomis palydovinės navigacijos sistemomis. Galileo galutinai sudarys 30 palydovų ir antžeminė infrastruktūra.

Copernicus programa yra didžiausia Žemės stebėjimo duomenų teikėja pasaulyje. Prognozuojama, kad 2019–2035 m. Copernicus sukurs ne mažiau kaip 56 mlrd. Eur socialinės ir ekonominės naudos. Šiuo metu aplink Žemę skrieja aštuoni Copernicus palydovai, vadinami „Sentinels“, taip pat ketinama paleisti dar kelis. Be to, Copernicus apdoroja ir teikia informaciją per šešias Copernicus paslaugas. Copernicus programa savo duomenis ir informaciją siūlo visiškai nemokamai ir atvirai. Numatoma, kad Copernicus atliks svarbų vaidmenį įgyvendinant pagrindines ES direktyvas, pavyzdžiui: ES jūrų ir vandens strategijos direktyvą, ES vandens pagrindų direktyvą, INSPIRE direktyvą, ES nitratų direktyvą, aplinkos oro kokybės direktyvą, švaresnio oro Europai direktyvą, Buveinių direktyvą, Faunos floros buveinių direktyvą ir Potvynių direktyvą.

GOVSATCOM – ES vyriausybinės palydovinės komunikacijos programa, kurios tikslas užtikrinti saugias ir ekonomiškai efektyvias komunikacijos galimybes saugumui ir krašto apsaugai svarbiausioms misijoms ir operacijoms, kurias valdo ES ir jos valstybės narės, įskaitant nacionalinius saugumo veikėjus ir ES agentūras bei institucijas.

SSA – Sąmoningumo kosmoso srityje programa yra EKA iniciatyva, kuria siekiama remti nepriklausomą Europos patekimą į kosmosą ir jo naudojimą laiku ir tiksliai perduodant informaciją apie kosmoso aplinką, ypač pavojų orbitoje ir antžeminėje infrastruktūroje.

Nacionalinė kosminė technologija

Panaudodama didelį potencialą kai kuriose mokslo ir technologijų srityse, tokiose kaip fizika, medžiagų mokslas, nanotechnologijos, mikroelektronika, biotechnologijos, lazerių technologijos, mechatronika ir optoelektronika, Lietuva plėtoja savo galimybes kosmoso technologijose, daugiausia susijusiose su besiformuojančiu mažų palydovų sektoriumi. 2014 m. Buvo pradėti gaminti du pirmieji lietuvių pačių sukurti nanosatellitai, kuriuose sėkmingai išbandytos naujos technologijos.

Pirmieji du Lietuvos palydovai „Lituanica SAT-1“ (kuriuos sukūrė Vilniaus universiteto studentai ir jaunieji tyrėjai) ir „LitSat-1“ (kuriuos sukūrė Kosmoso mokslo ir technologijos institutas ir Kauno technologijos universitetas) buvo išleisti į kosmosą 2014 m. Vasario mėn. į orbitą tarnavo kaip bandymo lova lietuviškoms technologijoms kosmose. 3-asis Lietuvos palydovas „LituanicaSAT-2“ buvo paleistas 2017 m. (Sukūrė „NanoAvionics“).

Labiausiai išplėtotas yra kosminių programų subsektorius: palydovinės telekomunikacijos ir transliacijos, palydovinė navigacija ir Žemės stebėjimas iš kosmoso (nuotolinis stebėjimas, geoinformatika ir kartografija). Daugiau nei 90% Lietuvos palydovinių telekomunikacijų paslaugų yra eksportuojamos.

Kosmoso veikla turi labai didelį inovacinį potencialą ir horizontaliai apima iš esmės visas mokslo kryptis ir technologijas. Kosmoso technologijos, kaip ir karinės, yra pažangiausios, tad, didindamos bendrąją inovacijų kultūrą, užtikrina ir šalies konkurencingumą. Kosmoso technologijų pagrindu įvairiuose pramonės sektoriuose yra kuriami didžiausios pridėtinės vertės sisteminiai produktai ir paslaugos. Kosmoso veikla padeda spręsti svarbiausias politinio, ekonominio ir technologinio nepriklausomumo bei saugumo problemas.

Lietuva turi potencialą vystyti kosmoso sektorių šiose srityse:

• radijo dažnio sistemų, naudingosios apkrovos ir technologijų;
• optikos ir optoelektronikos;
• medžiagų ir procesų;
• gyvybės ir fizinių mokslų;
• kosminių sistemų programinės įrangos;
• mažųjų, nano-palydovų gamybos;
• robotikos;
• autonominių sistemų ir dirbtinio intelekto;
• propulsijos sistemų;
• elektros, elektromechaniniai ir elektriniai komponentų ir kokybės užtikrinimo.

Lietuvos kosmoso sektoriaus plėtros koncepcija.