Apie pramoninius parkus ir LEZ

Įsteigtos 7 laisvosios ekonominės zonos: Akmenės, Kauno, Kėdainių, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių.

Laisvoji ekonominė zona – tai ūkinei-komercinei ir finansinei veiklai skirta teritorija, kurioje yra Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nustatytos ūkio subjektams specialios ekonominės ir teisinės funkcionavimo sąlygos. Šioje teritorijoje neturi būti nuolatinių gyventojų.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas nustato laisvosios ekonominės zonos (toliau – zona) steigimo tvarką. Zona steigiama Lietuvos Respublikos įstatymu. Įstatyme turi būti nustatytos zonos teritorijos ribos, zonos veiklos rūšis (rūšys), zonos veiklos terminas, konkurso sąlygos ir kriterijai zonos steigimo konkurso laimėtojams parinkti, bendrovės struktūra, jos valdymo organų funkcijos, įgaliojimai, atsakomybė, bendrovės likvidavimo, nelikviduojant zonos, bei naujos bendrovės suformavimo tvarka bei kita.

Lietuvos Respublikoje steigiamoje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo.

Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas numato draudžiamas ir ribojamas zonoje kapitalo investavimo ir veiklos sritis.

Zonos ūkinę veiklą organizuoja zonos valdymo bendrovė (toliau – bendrovė ). Bendrovė yra įsteigiama zonos veiklos terminui.  Bendrovė yra juridinis asmuo, kurioje privačios nuosavybės teise fiziniams ir juridiniams asmenims priklausanti akcijų dalis turi būti nemažesnė kaip suteikianti 51 procentą balsų. Ji veikia pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą.

Zonos įmonė – tai toje zonoje esanti ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruota bet kokios nuosavybės formos ir rūšies įmonė. Įmonė veikia vadovaudamasi Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, zonos įstatymu, zonos statutu, savo įstatais ir steigimo dokumentais bei sutartimi su zonos valdymo bendrove dėl veiklos zonoje sąlygų.

Zonos įmonių interesams atstovauti gali būti sudaryta patariamoji zonos įmonių taryba. Jos sudarymo tvarka ir kompetencija nustatomos zonos statute.

Zonų valstybinę priežiūrą atlieka valstybės institucija.

Zonoje įregistruotos įmonės ir jų darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka moka:

1. Pelno mokestį.
2. Gyventojų pajamų mokestį.
3. Mokestį už aplinkos teršimą ir gamtos išteklius.
4. Valstybinio socialinio draudimo įmokas.
5. Įmokas bendriems zonos reikalams, kurį nustato bendrovė.
6. Privalomojo sveikatos draudimo įmokas.
7. Pridėtinės vertės mokestį, akcizą, cukraus mokestį, prekių apyvartos mokestį – šiuos mokesčius reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais.
8. Kitus įstatymuose nustatytus mokesčius ir įmokas. 

Zonos valdymo bendrovė už nuomojamą valstybinę žemę moka lengvatinį – 50 procentų mažesnį – žemės nuomos mokestį. Zonos valdymo bendrovė turi teisę žemės nuomos mokestį Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos valstybės institucijos nustatyta tvarka sumokėti iš anksto už visą nuomos laikotarpį ar jo dalį. Tokiu atveju sukauptos lėšos už laisvųjų ekonominių zonų teritorijoje išnuomotą valstybinę žemę skiriamos žemei, paimamai visuomenės poreikiams iš žemės savininkų šioje teritorijoje, išpirkti, zonos infrastruktūros plėtrai ar kitoms visuomeninėms reikmėms. Zonos valdymo bendrovės ir zonos įmonių privatus kapitalas, investuotas į zonos infrastruktūrą, į žemės vertę, nustatant jos nuomos mokestį, neįskaičiuojamas. Jeigu zonos valdymo bendrovė iš anksto sumokėjo žemės nuomos mokestį ar jo dalį, o vėliau pasikeitė žemės vertė, pagal kurią skaičiuojamas žemės nuomos mokesčio dydis, ar žemės nuomos mokesčio tarifas, ar kitoks žemės nuomos mokesčio skaičiavimo pagrindas, žemės nuomos mokesčio dydis už laikotarpį, už kurį žemės nuomos mokestis sumokėtas iš anksto, nekeičiamas. 

Zonos įmonė, į kurią kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip vieno milijono eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos veiklos. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nesibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia vieno milijono eurų, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia vieną milijoną eurų.

Zonos įmonė, kurios vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 20 ir kurioje kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 1 šimto tūkstančių eurų sumą, 10 mokestinių laikotarpių, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurį ši investicijų suma buvo pasiekta, nemoka pelno mokesčio, o kitus 6 mokestinius laikotarpius jai taikomas 50 procentų sumažintas pelno mokesčio tarifas. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti taikoma tik tuo atveju, kai ne mažiau kaip 75 procentus atitinkamo mokestinio laikotarpio zonos įmonės pajamų sudaro pajamos iš zonoje vykdomos paslaugų teikimo veiklos. Šioje dalyje nustatyta lengvata gali būti pritaikyta tik tuo atveju, kai zonos įmonė turi auditoriaus išvadą, patvirtinančią reikalaujamą kapitalo investicijos dydį. Jeigu nepasibaigus šioje dalyje nustatytam lengvatos taikymo terminui kapitalo investicijos suma sumažėja ir nebesiekia 1 šimto tūkstančių eurų ir (arba) vidutinis mokestinių metų darbuotojų skaičius tampa mažesnis kaip 20, lengvatos taikymas sustabdomas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicijos suma ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais taip sumažėjo, ir gali būti atnaujintas tą mokestinį laikotarpį, kurį kapitalo investicija vėl pasiekia 1 šimto tūkstančių eurų sumą ir (arba) vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais vėl tampa ne mažesnis kaip 20.

Pelno mokesčių lengvatos taikomos ir zonoje gauti dividendai neapmokestinami Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka. Kitos mokesčių lengvatos taikomos remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais.

Zonos valdymo bendrovė moka Lietuvos Respublikos įstatymų atitinkamoms įmonėms nustatytus mokesčius.

Zonoje numatytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai ūkio subjektams taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą.

Plačiau apie pramoninius parkus ir zonas rasite „Investuok Lietuvoje“ tinklalapyje adresu www.investlithuania.com.