Pažangios gamybos link. Lietuvos pramonės transformacija iki 2030

Apie kelrodį 

Kokie pagrindiniai kelrodžio tikslai?

•    Kelrodžio pagrindinis tikslas – suformuoti Lietuvos pažangios pramonės konsoliduotą strategiją bei viziją.
•    Konsoliduoti gamybos sektoriaus strateginį valdymą.
•    Apsibrėžti naujas pažangios gamybos bei giliųjų technologijų sąvokas.

Kokią vertę verslui / Lietuvai kuria šis kelrodis?

Kelrodis pirmą kartą apibrėžia Lietuvos pramonės strategijose pažangios gamybos sąvoką bei giliąsias technologijas, bei jas prioretizuoja - atskleidžia jų svarbą Lietuvos ekonomikos raidai bei stabilumui. Tad verslas kuriantis giliąsias technologijas bei veikiantis pagal pažangios gamybos principus gali tikėtis papildomo dėmesio, palaikymo bei finansinių priemonių. 

Lietuvos ekonomika įgyja vieningą konsoliduotą ekonominės raidos viziją bei strateginių ekonomikos tikslų siekimo instrumentą – pažangios gamybos kelrodį integruojantį tris ankstesnes strategijas - Lietuvos pramonės skaitmeninimo 2020-2030 m. kelrodį (toliau –  pramonės skaitmeninimo kelrodis), Lietuvos pramonės integracijos į Europos vertės grandines 2021-2030 m. kelrodį (toliau – vertės grandinių kelrodis) bei Lietuvos pramonės perėjimo prie žiedinės ekonomikos 2021-2030 m. kelrodį (toliau – žiedinės ekonomikos kelrodis).

Kokios pagrindinės, svarbiausios rekomendacijos / kryptys išryškėjo? 

Tai nebuvo naujas tyrimas, tad nerinkome naujų duomenų ir naujų krypčių neišryškėjo. Tačiau atsirado aiškesnis ir tiesioginis S3 prioritetinių sričių susiejimas su kelrodžiais. Konsoliduodamas ankstesnius tyrimus, PG kelrodis atskleidžia, kad Lietuvos ekonomikos sėkmę didžiąją dalimi lems Lietuvos pramonės sektoriaus gebėjimas tapti pažangiu – naujų  bei pasauliniu lygiu pripažintų žaliųjų ir skaitmeninių technologijų dinamiškas diegimas bei kūrimas. 

Lietuvos pramonės trijų kelrodžių sugretinimas ir integravimas atskleidžia Lietuvos pramonės transformacijos viešosios politikos lauką bei (juose suformuluotų tikslų, rekomendacijų, veiksnių ir rodiklių pagrindu) pateikia tris tematines (pramonės skaitmeninimo, žiedinės ekonomikos bei integravimosi į tarptautines vertės grandines) strategijas Lietuvos pramonės transformacijos užtikrinimui. Taip pat, kelrodžių tikslai ir rodikliai susiejami su Nacionaliniame pažangos plane pramonei numatytais tikslais ir rodikliais paverčiant juos finansinėmis priemonėmis. Tokiu būdu suformuojama Lietuvos nacionalinė pramonės transformacijos strateginė valdymo matrica, kurios pagrindu bus kuriamos finansinės priemonės pramonės pažangumo skatinimui. Tad šis kelrodis užtikrins palankesnes ekosistemines sąlygas bei dėl to kuo sklandesnę Lietuvos pramonės technologinę raidą. 

Taip pat kelrodžiuose iškelti tikslai ir uždaviniai sudarys prielaidas pažangios gamybos plėtrai, nes padės:
•skatinti kurti technologines proveržio inovacijas (skaitmenines ar giliąsias); 
•skatinti siekti aukšto pramonės procesų skaitmenizavimo lygio, aukštos sukuriamos pridėtinės vertės (aukštesnis nei vidutinis našumas pramonės srityje);
•skatinti siekti aukštos integracijos į tarptautines vertės kūrimo grandines;
•skatinti kurti bei gaminti aukštą rinkos potencialą turinčius produktus; bei
•kurti prielaidas pramonei veikti žiedinės ekonomikos ir klimato neutralumo principais.

Visą kelrodį galite rasti čia: Pažangios gamybos link. Lietuvos pramonės transformacija iki 2030

Kelrodžių integravimo dokumentai: Kelrodžių integracija ir Apžvalga