Vandenilis Lietuvos pramonėje
Vandenilio technologijos ir jų plėtros Lietuvos pramonėje galimybės
Vandenilis sudaro mažiau nei 2 % dabartinės Europos energijos suvartojimo ir daugiausia naudojamas chemijos produktams, pavyzdžiui, plastikams ir trąšoms, gaminti. 96 % šio vandenilio pagaminama naudojant gamtines dujas, todėl išmetamas didelis CO2 kiekis.
Vandenilis iš atsinaujinančių energijos šaltinių, arba žaliasis vandenilis, gali būti gaunamas elektrolizės būdu, naudojant vėjo ar saulės pagamintos elektros energiją, kad vanduo būtų padalintas į vandenilį ir deguonį. Ji atliks pagrindinį vaidmenį mažinant anglies dioksido kiekį tuose sektoriuose, kuriuose kitos alternatyvos gali būti neįmanomos arba brangesnės. Toks vandenilis gali būti naudojamas pakeisti iš iškastinio kuro gaminamą vandenilį transportui ir pramoniniams procesams bei kurti naujus pramonės produktus, tokius kaip žaliosios trąšos ir plienas.
Gaminamas saulės ir vėjo energijos išteklių piko metu, atsinaujinantis vandenilis taip pat gali būti naudingas ES elektros energijos sektoriui, užtikrinant ilgalaikį ir didelio masto energijos saugojimą. Vandenilio kaupimo potencialas ypač naudingas elektros tinklams, nes leidžia ne tik didelius kiekius, bet ir ilgą laiką išlaikyti atsinaujinančią energiją. Tai reiškia, kad vandenilis gali padėti pagerinti energijos sistemų lankstumą, subalansuodamas pasiūlą ir paklausą, kai pagaminama per daug arba nepakankamai energijos, o tai padeda padidinti energijos vartojimo efektyvumą visoje ES.
Pramonės sektorius. Vandenilis atlieka svarbų vaidmenį gaminant įvairius cheminius junginius, valant naftos produktus bei apdirbant metalus. Vandenilis kaip žaliava naudojamas amoniako, metanolio, vandenilio peroksido, tirpiklių, plastiko, poliesterio, nailono gamyboje. Vandenilio dujos naudojamos krosnyse metalams grūdinti, o vandenilio ir deguonies liepsna naudojama juodiems metalams pjauti. Vandenilis taip pat dažnai maišomas su argonu, naudojamas suvirinant metalus.
Transporto sektorius. Vandenilio dujos gali būti naudojamos kaip aplinkos neteršianti kuro alternatyva benzinui ir dyzelinui. Dujinės ar skystos formos vandenilis gali būti naudojamas įprastuose vidaus degimo varikliuose, o jo degimo metu į aplinką neišmetamos kenksmingos dalelės. Nors vandenilis turi didžiulį potencialą kaip alternatyvus kuras transporto sektoriuje, tačiau galimybės rinkoje pasinaudoti vandenilio privalumais vis dar yra ribotos. Bateriniai elektromobiliai gali pakeisti didelę šiuo metu naudojamų asmeninių transporto priemonių dalį, tačiau sudėtinga panaikinti sunkiojo transporto sektoriaus priklausomybę nuo iškastinio kuro, nes tiesioginės elektrifikacijos galimybės yra ribotos dėl nedidelio išlaidų veiksmingumo ir techninių priežasčių. Kadangi baterijos kelia praktinių problemų jas pritaikant sunkiosiose transporto priemonėse, neelektrifikuotų linijų traukiniams, krovininiams laivams arba lėktuvams, tai sudaro galimybių kitiems energijos šaltiniams, pavyzdžiui, vandeniliui, nes dideli jo kiekiai gali būti laikomi transporto priemonėje arba laive, prireikus galima greitai pripildyti degalų.
Energetikos sektorius. Norint sumažinti visų ekonomikos sektorių priklausomybę nuo iškastinio kuro reikės didesnės atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalies, o tai gali lemti didesnius svyravimus elektros energijos tinkle, tuo tarpu energijos kaupimo paklausa turės būti labai padidinta, kad būtų užtikrintas stabilus energijos tiekimas. Kadangi vandenilis ilgą laiką gali kaupti didelius energijos kiekius, todėl jis gali kompensuoti sezoninius elektros energijos paklausos svyravimus. Be to, vandenilis gali būti transportuojamas sunkvežimiais, laivais ar vamzdynais, todėl atsinaujinančių išteklių energiją galima gaminti ten, kur ji yra efektyviausia, o vandenilio forma transportuoti tolimais atstumais, nesudarant apkrovos elektros energijos tinklui.
Vandenilio (iš atsinaujinančių išteklių energijos) gamybos ir naudojimo pramonėje Lietuvojepotencialas gali būti siejamas su stiklo gamyba ir kitais aukštos temperatūros (>200°C) reikalaujančiais pramoniniais procesais (pavyzdžiui, cemento gamyba), kuris galėtų būti kiekybiškai įvertintas pramonės įmonėms sėkmingai įvykdžius bandomuosius projektus, skirtus gamtines dujas pakeisti kitomis pramoninėmis dujomis ar kita kuro rūšimi. Vandenilis iš atsinaujinančių išteklių energijos ar mažo anglies dioksido pėdsako vandenilis turi didžiausią potencialą pramoniniuose procesuose, kuriuose nėra galimybių vandenilį pakeisti kitomis pramoninėmis dujomis (pavyzdžiui, cheminiuose procesuose).
Vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas pramonėje Lietuvoje turi didžiulį potencialą, nes šalyje vykdoma rafinuotų naftos produktų ir amoniako gamyba, naudojant vandenilį iš iškastinio kuro, kuris jau artimiausioje ateityje galėtų būti pakeistas vandeniliu iš atsinaujinančių išteklių energijos ar mažo anglies dioksido pėdsako vandeniliu. Tačiau vandenilio iš atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas energetikos ir transporto sektoriuose Lietuvoje taip pat turi didžiulį potencialą. Vandenilis iš atsinaujinančiųjų išteklių gali būti naudojamas gamyba iš atsinaujinančiųjų išteklių grindžiamai Lietuvos elektros energijos sistemai subalansuoti: elektrą konvertuojant į vandenilį ar amoniaką, kai susidarys pigios atsinaujinančiųjų išteklių energijos perteklius, ir sistemai suteikiant lankstumo. Vandenilis taip pat gali būti naudojamas kasdieniam arba sezoniniam kaupimui, kaip atsarginis energijos šaltinis arba atliks buferio funkciją, taip padėdamas užtikrinti tiekimo saugumą vidutinės trukmės laikotarpiu. Vandenilis turi didelį potencialą kaip atsinaujinančiosios energijos kaupiklis (greta baterijų), užtikrinantis energijos atsargą sezoniniams svyravimams išlyginti, ir kaip energijos nešiklis, jungiantis gamybos vietas su labiau nutolusiais energijos paklausos centrais.
Vandenilio panaudojimo galimybės (santrauka lietuvių k.)