Teisinis reguliavimas

2024 m. rugpjūčio 2 d. įsigaliojo Europos Parlamento patvirtintas ES Dirbtinio intelekto (DI) aktas, kuris reikšmingai prisidės prie to, kad DI būtų naudojamas saugiai ir patikimai visose ES šalyse. 

Daugiau apie DI aktą: Europos Komisija

Daugiau apie DI akto įgyvendinimą Lietuvoje: EIM 

Europos Tarybos parengta Dirbtinio intelekto ir žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės  pagrindų konvencija (dar vadinama Dirbtinio intelekto konvencija arba Vilniaus konvencija) pasirašyta 2024 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje. Tai yra pirmoji tarptautinė teisiškai privaloma sutartis dirbtinio intelekto srityje. Ja siekiama užtikrinti, kad bet kokia veikla per visą dirbtinio intelekto sistemų gyvavimo ciklą visiškai atitiktų žmogaus teises, demokratiją ir teisinę valstybę, kartu būtų palanki technologinei pažangai ir inovacijoms.

Daugiau apie Konvenciją: Council of Europe – AI

UNESCO parengtas pirmasis pasaulinis dirbtinio intelekto etikos standartas – 2021 m. priimta “Rekomendacija dėl dirbtinio intelekto etikos” – taikoma visoms 194 UNESCO valstybėms narėms (LT; EN).

Daugiau apie Rekomendaciją: UNESCO. 

2024 m. gegužės 9 d. Seimas priėmė Rezoliuciją dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų naudojimo viešajame sektoriuje principų. Pasak Seimo narės Rasos Petrauskienės, šiuo dokumentu siekiama "nustatyti aiškius principus ir gaires DI taikymui viešajame sektoriuje. Tai apima skaidrumą, atvirumą, lygiateisiškumą, lygybę ir etikos principų laikymąsi. Visos DI sistemos turi būti kuriamos ir naudojamos skaidriai, užtikrinant visuomenės informuotumą ir galimybę dalyvauti priimant sprendimus. Algoritmai ir duomenys turi būti atviri tyrimams ir peržiūrai, o valstybės institucijos turi laikytis aukščiausių standartų ir nustatytų gairių. Svarbu pabrėžti, kad kiekvienas iš mūsų besinaudojantis dirbtinio intelekto technologijomis privalome prisiimti visą atsakomybę."

Daugiau apie Rezoliuciją: LRT straipsnis. 

2024 m. balandžio 29 d. Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius patvirtino Dirbtinio intelekto etiško naudojimo mokslo ir studijų procese gaires. Pasak Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos, šiose gairėse aptariami kylantys reikšmingi iššūkiai, aptariami bendrieji DI etiško naudojimo principai, intelektinės nuosavybės teisės bei vartotojų apsauga. Taip pat apžvelgiama DI ir atvirojo mokslo bei publikavimo etika, aptariami DI įrankių vertinimas ir validavimas.

Daugiau apie Gaires: Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje dirbusi  grupė parengė rekomendacijas „Mokykla dirbtinio intelekto (DI) amžiuje: atsakingo naudojimo principai ir gairės“. Gairės padės kiekvienai mokyklai pasirengti savo DI naudojimo taisykles, nors tai padaryti ir nėra privaloma. Mokykloms konsultacijas teiks Nacionalinės švietimo agentūros EdTech centras. 

Kiekvienoje mokykloje siūloma susidaryti leidžiamų DI priemonių sąrašą, kuris turėtų būti tvirtinamas mokyklos vadovo įsakymu. Parengtose gairėse detaliai aprašoma, kaip žymėti DI priemonių sugeneruotą turinį, kaip sudaryti leidžiamų naudoti DI priemonių sąrašą, pateiktas ir tokio sąrašo pavyzdys. Draudžiama į sąrašą įtraukti DI priemonę, jeigu ji naudoja emocijų atpažinimą, biometrinį sekimą, socialinį reitingavimą ir pan., arba nėra nurodyta, kad priemonė atitinka duomenų apsaugos reikalavimus.

Daugiau apie gaires: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Leidinyje pateikiamos dviejų tipų rekomendacijos: teisinės, parengtos atlikus Lietuvos ir ES teisės aktų analizę dėl DI, ir vadinamosios „minkštosios“ rekomendacijos, siekiančios atliepti pagrindinių žmogaus teisių ir lygių galimybių užtikrinimą DI kontekste ne tik teisinėmis priemonėmis. Rekomendacijos parengtos atsižvelgiant į ES Dirbtinio intelekto akte numatytą teisinį reguliavimą.

Daugiau: Lygių galimybių kontrolieraus tarnyba