Prioritetai

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetai EBPO veikloje

EBPO darbotvarkė apima platų ekonomikos, inovacijų, verslumo, reguliavimo, skaitmenizacijos, bendrovių valdysenos, turizmo ir kitų viešojo valdymo temų spektrą. Todėl, siekiant kryptingo ir veiksmingo Lietuvos atstovavimo išskiriami prioritetai, kurie svarbūs ekonomikos augimui, produktyvumo ir konkurencingumo stiprinimui. Šie prioritetai orientuoti į geriausių EBPO pasaulinių praktikų perėmimą bei Lietuvos pozicionavimą tarp pažangiausių valstybių.

Atsižvelgiant į tai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prioritetai EBPO veikloje grupuojami 3 kryptimis: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interesus EBPO veikloje, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pajėgumus EBPO veikloje ir EBPO ekspertų pasitelkimą nacionaliniams uždaviniams spręsti.

1. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos interesai EBPO veikloje

• Duomenų valdymas – modernių duomenų politikos sprendimų taikymas Lietuvoje.
• Dirbtinio intelekto (DI) politika – EBPO gairių ir rekomendacijų integravimas, atsakingo DI taikymo stiprinimas.
• Inovacijų ekosistemos stiprinimas – dalyvavimas EBPO inovacijų politikos peržiūrose, siekiant efektyvaus inovacijų politikos vystymo.
• Produktyvumo didinimas – EBPO analitikos naudojimas šalies ekonomikos augimui spartinti.

2. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pajėgumai EBPO veikloje

Lietuva, siekdama pozityvaus šalies pozicionavimo, EBPO formatuose dalijasi gerosiomis praktikomis, kartu šiose srityse:

• Verslo priežiūra – Lietuva EBPO rinkos reguliavimo indekse užima 1 vietą.
• Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) valdymas – šalies VVĮ sektorius vertinamas kaip vienas sparčiausiai tobulėjančių tarp EBPO valstybių.
• Viešųjų pirkimų modernizavimas – įgyvendinami skaidresni, inovatyvūs ir efektyvūs sprendimai.
• Startuolių politika – EBPO fiksuoja Lietuvos startuolių ekosistemos brandą ir jos gerąsias praktikas.

3. EBPO ekspertų pasitelkimas nacionaliniams uždaviniams spręsti

• Projektas „Lietuvos konkurencingumo stiprinimas grynosios nulio emisijos pramonės ir kritinių žaliavų sektoriuose“ – pramonės tvaraus augimo perspektyvų vertinimas, investicijų poreikiai, verslo paramos priemonių tobulinimas, „vieno langelio“ modelio kūrimas (projekto pabaiga 2026 m.)
• Projektas „Tarpvalstybinių tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir mažų bei vidutinių įmonių (MVĮ) ryšių stiprinimas Baltijos šalyse“ – TUI reguliacinės aplinkos vertinimas, institucinio ir priemonių poveikio vertinimas, poveikio produktyvumui analizė (projekto pabaiga 2026 m.)
• 2025 m. pradėtas projektas „Giluminių technologijų (deep‑tech) startuolių ir sparčiai augančių įmonių plėtra Estijoje ir Lietuvoje“ – sparčiai augančių įmonių finansavimo ir plėtros sąlygos, gerųjų politikos praktikų taikymas Lietuvoje ir Estijoje.