Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)

• Kas turi vertinti teisės akto projektu sukeliamą administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytį? 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos patvirtinimo”, teisės akto projektu sukeliamą AN ir (arba) PI pokytį vertina teisės akto projekto rengėjas. Valstybės institucija teisės akto projektą, kuriuo sukeliamas AN ir (arba) PI pokytis, kartu su šių išlaidų pokyčio vertinimu (Teisės aktu sukeliamų arba teisės akto projektu galimų sukelti ūkio subjektų prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų apskaičiavimo ataskaitoje) turi pateikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai derinti. 

• Kas turi vertinti LR Seimo parengto įstatymo projekto sukeliamą administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytį? 

LR Vyriausybės 2015 m. vasario 18 d. pasitarime svarstant 7 klausimą „Dėl Geresnio reguliavimo priežiūros komisijos ataskaitos ir verslo aplinkos gerinimo siūlymų“ ministerijoms buvo pavesta pinigine išraiška vertinti ir teikti Ekonomikos ir inovacijų ministerijai administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitas tais atvejais, kai institucijų kompetencijos srities teisinį reguliavimą inicijavo LR Seimas. Atsižvelgiant į tai, ministerija, kurios kompetencijos srityje yra parengtas įstatymo projektas, po įstatymo priėmimo privalo įvertinti įstatymo projektu sukeliamą naštos pokytį ir pateikti šių išlaidų apskaičiavimo ataskaitą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai išvadoms gauti. 

• Ar savivaldybių darbuotojai privalo vertinti teisės aktų projektais sukeliamą administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytį? 

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos patvirtinimo”, teisės akto projektu sukeliamą AN ir (arba) PI pokytį vertinti savivaldybėms yra rekomenduojama, o pagal LR Administracinės naštos mažinimo įstatymą – privaloma. Norint žinoti tikrąjį savivaldybės teisės aktų pakeitimų poveikį, teisės akto projektų rengėjus skatintume tokį vertinimą atlikti.  

• Ar savivaldybėms reikia vertinti savivaldybių teisės aktais sukeliamą administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytį, jeigu tie patys įpareigojimai (ta pačia apimtimi) ūkio subjektams yra nustatomi ir įstatymuose, Vyriausybės nutarimuose, ministrų įsakymuose? 

Savivaldybių teisės aktais dažnai įgyvendinami aukštesnės galios teisės aktai. Jeigu identiški (ta pačia apimtimi) įpareigojimai ūkio subjektams yra nustatyti ir savivaldybių teisės aktuose (kas nustatyta aukštesnės galios teisės akte), tokiu atveju skaičiavimų atlikti nereikia. Bet jeigu savivaldybės nustato savo teisės aktuose papildomų reikalavimų ūkio subjektams, tuomet tokiais reikalavimais sukeliamą AN ir (arba) PI pokytį rekomenduojame įvertinti. 

• Ar reikia vertinti tokius įpareigojimus, kurie nėra privalomo pobūdžio, o yra tik rekomenduojama juos vykdyti ir ūkio subjektas gali pasirinkti ar juos vykdys?  

Jeigu ūkio subjektas gali pasirinkti, ar jis vykdys įpareigojimą ar ne, tuomet skaičiuoti tokiu reikalavimu sukeliamo administracinės naštos ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų pokyčio nereikia. 

• Kas yra „One in, one out“ taisyklė? 

Vadovaujantis LR Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 4 „Dėl Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodikos patvirtinimo” nuo 2023 m. sausio 1 d. institucijos turi nuolat ieškoti priemonių, užtikrinančių, kad bendras prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų, kurias ūkio subjektams sukelia institucijos pagal kompetenciją priimtas teisinis reguliavimas, lygis per kalendorinius metus išliktų nepakitęs arba mažėtų. T. y. jeigu institucija savo kompetencijos srityje naštą padidino, tai kituose teisės aktuose turi ją sumažinti tokia pačia arba didesne apimtimi. 

• Kaip apskaičiuojamas administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytis? 

Suskaičiuojame galiojančio teisės akto sukeliamą AN ir PI bei teisės akto projektu galimą sukelti AN ir PI. Iš teisės akto projektu galimo sukelti naštos dydžio atėmus galiojančio teisės akto sukeliamą naštos dydį gausime AN ir PI pokytį. 

• Kada vertinant administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytį reikia pildyti ataskaitos pirmą, antrą, o kada abi ataskaitos dalis? 

Ataskaitos pirma dalis pildoma, kai teisės akto projektu yra keičiami įpareigojimai (pvz., pasikeičia ūkio subjektų, kuriems yra taikomi reikalavimai, skaičius, arba reikalavimą vykdyti reikės rečiau ir kt.) arba naikinami galiojantys įpareigojimai. Tokiu atveju pirmoje ataskaitos dalyje surašomi šiuo metu teisės akte nustatyti įpareigojimai, kuriuos ketinama keisti arba naikinti. Ataskaitos antra dalis pildoma, kai yra nustatomi nauji arba keičiami galiojantys įpareigojimai. Tokiu atveju antroje ataskaitos dalyje surašomi naujai nustatomi įpareigojimai ir pakeisti įpareigojimai. 

• Ar reikia vertinti visų įpareigojimų sukeliamą administracinę naštą (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas (PI), kai teisės aktas dėstomas nauja redakcija? 

Teisės akto dėstomo nauja redakcija atveju teisės akto projekto rengėjas turi identifikuoti keičiamus, naujai nustatomus ir naikinamus įpareigojimus ir vertinti tik jais sukeliamą AN ir (arba) PI pokytį ūkio subjektams. Visų įpareigojimų, kurie nėra keičiami arba naikinami teisės akto projektu, vertinti nėra reikalaujama. Jeigu keičiama tik įpareigojimo formuluotė (redakcinis pakeitimas), o pats įpareigojimas ir jo įgyvendinimas iš esmės lieka toks pats, vertinimas taip pat nėra atliekamas. 

• Ar reikia vertinti administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytį Vyriausybės nutarimui, įsakymui, jeigu identiški reikalavimai yra nustatyti įstatyme? 

Naštos pokyčio Vyriausybės nutarimui, įsakymui nereikia vertinti, jeigu identiški reikalavimai (įpareigojimai) buvo įvertinti priimant aukštesnės galios teisės aktą.  Jeigu priimant aukštesnės galios teisės aktą įpareigojimais sukeliamas naštos pokytis nebuvo įvertintas, tokiu atveju reikėtų skaičiavimus atlikti  žemesnės galios teisės aktui. Jeigu aukštesnės galios teisės aktui naštos pokytis buvo įvertintas,  tačiau žemesnės galios teisės akte atsiranda naujų įpareigojimų, skaičiavimus reikėtų atlikti tik dėl naujų įpareigojimų. 

• Ką daryti, jei apskaičiavome, kad nauju reguliavimu sukeliama didelė našta? 

Vertinant reguliavimo naštą, atlikus pirminį vertinimą, kartais būna akivaizdu, kad planuojama reguliavimo našta yra didelė (gaunami reikšmingai dideli skaičiai), tokiu atveju reikia ieškoti kitų galimų reguliavimo alternatyvų, kurios leistų pasiekti norimą rezultatą. Jeigu vis dėlto kitų reguliavimo alternatyvų nerandama ir reikalavimų nustatymas yra neišvengiamas, tuomet institucijos turi kituose teisės aktuose rasti priemonių, kur naštą sumažinti ta pačia apimtimi (pageidautina tai pačiai ūkio subjektų grupei). 

• Kaip vykdoma administracinės naštos (AN) ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) stebėsena? 

Nacionaliniu mastu AN ir (arba) PI stebėseną vykdo Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Kas pusę metų yra rengiamos stebėsenos ataskaitos ir teikiamos Vyriausybei. Su šiomis ataskaitomis galite susipažinti čia: Administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų stebėsena - Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija (lrv.lt). Kiekviena institucija taip pat gali nusistatyti savo tikslus – tuomet stebėsena jau vykdoma institucijos viduje. Paprasčiausia vykdyti stebėseną kiekybinių vertinimų (pildomų AN ir (arba) PI pokyčio ataskaitų) pagrindu. 

• Kam reikalingi šie skaičiavimai? 

Vertinant tiek administracinę naštą, tiek prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas ūkio subjektams, galime matyti, kiek institucijų sprendimai, nustatant tam tikrus įpareigojimus, kainuos verslui. Toks vertinimas yra tam tikras rodiklis, pagal kurį institucija galėtų dar kartą pasitikrinti, ar tikrai sprendimai yra proporcingi ir būtini. Toks vertinimas pinigine išraiška yra prevencija, kad nebūtų kuriama perteklinė ir neproporcinga našta. 

• Kodėl reikia vertinti iš Europos Sąjungos ir tarptautinių teisės aktų kilusių įpareigojimų sukeliamą naštą? 

ES ir tarptautinės kilmės teisės aktais nustatytų įpareigojimų perkėlimo į nacionalinę teisę administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimas turi būti atliekamas, kad galėtume matyti bendrą reguliavimu sukeliamą naštą verslui. Ūkio subjektams nėra svarbu, ar jie įgyvendina nacionalinius, ar ES reikalavimus – jiems tai našta, dėl kurios patiriamos laiko ir finansinės išlaidos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengdama stebėsenos ataskaitas, teikiamas Vyriausybei, bendrame rodiklyje išskiria tiek nacionalinės kilmės, tiek ES ir tarptautinės kilmės teisės aktais sukeliamą administracinę naštą ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas. 

• Kodėl prie kiekvieno įpareigojimo reikia nurodyti jo kilmę (iš ES ir tarptautinių teisės aktų ar iš nacionalinių teisės aktų kilęs įpareigojimas)? 

Išskyrę nacionalinės kilmės ir ES (ar tarptautinės) kilmės įpareigojimus, galime matyti, kiek naštos yra sukuriama nacionaliniu lygmeniu, o kiek yra privaloma įgyvendinti pagal ES ar tarptautinę teisę. Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengdama stebėsenos ataskaitas, teikiamas Vyriausybei, bendrame rodiklyje išskiria tiek nacionalinės kilmės, tiek ES ar tarptautinės kilmės teisės aktais sukeliamą administracinę naštą ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas. 

• Kaip nustatyti, kiek ūkio subjektams kainuos įpareigojimų vykdymas? 

Jeigu ekspertiniu vertinimu sudėtinga nustatyti, tuomet galima kreiptis ūkio subjektus (telefonu ar el. paštu) ir pasiteirauti, kiek jiems reikėtų sugaišti laiko įvykdyti konkretų įpareigojimą, ar jie patirtų papildomų investicijų (pavyzdžiui, IT sistemų pritaikymui). Tačiau turėtume nepamiršti, kad ūkio subjektų apklausa jiems taip pat sukelia papildomą administracinę naštą. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtas metodikos taikymo gaires (jas galite rasti adresu https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/geresnis-reglamentavimas/prisitaikymo-prie-reguliavimo-islaidu-vertinimas/) siūloma kuo daugiau remtis ekspertiniu vertinimu ar viešai skelbiama informacija ir kuo mažiau kreiptis į ūkio subjektus, nesukeliant jiems papildomos administracinės naštos. Tačiau jeigu kitaip nepavyksta surinkti reikiamų duomenų, tuomet reikėtų kreiptis į ūkio subjektus. 

• Kada galima nevertinti administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI)? 

Galima nevertinti informaciniais įpareigojimais sukeliamos AN, kai informacinius įpareigojimus vykdyti trunka mažiau nei 2 valandas per metus ir jie taikomi mažiau nei 20 ūkio subjektų. Būtina paminėti, kad vertinimo išimtis galioja tik esant abiem sąlygoms. PI galima nevertinti tuomet, kai įpareigojimui vykdyti nereikia patirti išlaidų investicijoms ir jis taikomas ne daugiau nei 5 ūkio subjektams. Šiuo atveju taip pat turi būti abi sąlygos. 

• Kokiems ūkio subjektams vertinamas administracinės naštos (AN) ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų (PI) pokytis? 

Ūkio subjekto sąvoka nustatyta LR Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 25 dalyje. Nustatant ūkio subjektų tikslinę grupę reikia įvertinti, ar įpareigojimas taikomas visiems tam tikrame sektoriuje veiklą vykdantiems ūkio subjektams (pvz., vaistinėms, energetikos, statybos įmonėms ir pan.). Kai taikomi specifiniai reikalavimai ar reikalavimai turėti licenciją, leidimą, būti akredituotiems, tikslinė grupė nustatoma pagal išduotų leidimų, licencijų skaičių, akredituotų, sertifikuotų įmonių skaičių ir pan. šiuos leidimus, sertifikatus ir pan. išduodančios institucijos ar jos įgalioto asmens viešai prieinamoje duomenų bazėje (internetiniame puslapyje, registre, informacinėje sistemoje ir pan.). Tikslinė grupė taip pat gali būti nustatoma pagal, pvz., įrenginių, slėginių indų ir pan. skaičių, jeigu žinomas bendras jų skaičius Lietuvoje, tačiau nežinomas ūkio subjektų skaičius, kurie valdo tokius įrenginius, slėginius indus ir pan. 

• Kokius ūkio subjektų darbuotojų valandinius darbo užmokesčio dydžius naudoti vertinime? 

Nuo 2024 m. liepos 1 d. administracinės naštos ir (arba) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų ūkio subjektams vertinimui rekomenduojame naudoti valandinius tarifų dydžius pagal skirtingas profesijas, kurie yra skelbiami mūsų interneto svetainėje adresu: https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/geresnis-reglamentavimas/prisitaikymo-prie-reguliavimo-islaidu-vertinimas/

• Kodėl reikia vertinti tiek vienkartines, tiek periodines išlaidas? 

Pagal Ūkio subjektų administracinės naštos ir prisitaikymo prie reguliavimo išlaidų vertinimo metodiką privalo būti vertinamos tiek vienkartinės, tiek periodinės ūkio subjektų patiriamos išlaidos dėl įpareigojimų vykdymo. Metodika nenumato, kad jos turi būti vertinamos skirtingai. Derindami skaičiavimus su teisės aktų projektų rengėjais, prašome skaičiavimų ataskaitą papildyti komentarais,  kurie įpareigojimai yra vienkartinio, o kurie periodinio pobūdžio. Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikiamose stebėsenos ataskaitose Vyriausybei bendrame rodiklyje išskiria vienkartinių ir periodinių išlaidų dydžius.  

• Ar reikalavimas pateikti informaciją vartotojams, o ne valstybės institucijoms, laikytinas informaciniu įpareigojimu? 

Taip, tokie reikalavimai kaip informacijos pateikimas produktų etiketėse arba informacijos paskelbimas interneto svetainėje, stende yra laikomi informaciniais įpareigojimais. 

• Kaip atskirti  "išlaidas medžiagoms" nuo "išlaidų investicijoms"? 

Jeigu patiriamos išlaidos materialiam turtui (pastatams, įrenginiams ir pan.) arba nematerialiam turtui (pvz., programinei įrangai, IT sistemų įsigijimui, atnaujinimui, funkcionalumų diegimui ir pan.) įsigyti, tuomet yra vertinamos išlaidos investicijoms. Jeigu vykdant įpareigojimą  reikia pirkti pvz., dažus, tirpiklius, dezinfekcines priemones, kaukes, tuomet tokios išlaidos bus priskiriamos prie išlaidų medžiagoms. Jeigu kyla daugiau klausimų prie kokių išlaidų konkrečiu atveju priskirti išlaidas, tuomet galima pasitikrinti Metodikos 4 priede. 

• Kaip vertinti, jeigu patirtos investicijos bus naudojamos ir kitais tikslais, nei įgyvendinti įpareigojimą? 

Tokiu atveju reikia įsivertinti, kiek procentais turto bus naudojama konkrečiai teisės akte įtvirtinto įpareigojimo įgyvendinimui ir būtent tokį procentą nuo turto vertės apskaičiuoti prie „išlaidų investicijoms“. 

• Skaičiuojant „išlaidas investicijoms“ imamas metinis nusidėvėjimas ar laikoma, kad visą turtą įpareigojimui vykdyti ūkio subjektas nudėvi per 1 metus? 

Paprastai išlaidos investicijoms skaičiuojamos kaip vienkartinės išlaidos, todėl, kad ūkio subjektui reikia iš karto prisitaikyti ir padaryti visas reikalingas investicijas, norint įgyvendinti teisės akte nustatytą įpareigojimą. Suprantama, kad negalima lyginti periodinių išlaidų (pavyzdžiui, kasmet sugaištamo laiko, sunaudojamų medžiagų, periodiškai perkamų paslaugų) ir vienkartinių išlaidų investicijoms, todėl stebėsenos ataskaitose, kurias Ekonomikos ir inovacijų ministerija teikia Vyriausybei, pažymimos ir atskiriamos periodinės išlaidos nuo vienkartinių išlaidų. Atskirais atvejais, išlaidos investicijoms gali būti išskaidytos per kelis metus – kiekvieną kartą reikėtų vertinti individualiai, remiantis ne tik teisės akto nuostatomis, tačiau ir susiklosčiusia praktine įgyvendinimo patirtimi. 

• Kaip vertinamos mokymuose dalyvaujančiam ūkio subjekto darbuotojui tenkančios išlaidos?   

Vertinant ūkio subjektų patiriamas išlaidas dėl darbuotojų mokymų, turėtų būti skaičiuojamas darbuotojų laikas, sugaištamas mokymams (tuo metu darbuotojas nedirba savo tiesioginio darbo), o taip pat ir mokymų ir (arba) egzamino kaina (jeigu samdomas lektorius ne iš įmonės). Jeigu mokymų trukmė yra nurodoma akademinėmis valandomis, išlaidų darbuotojams skaičiavimuose mokymams sugaištamą laiką turėtume išreikšti  valandomis. 

• Jeigu ūkio subjekto informacinę sistemą prižiūri išorės įmonės ir dėl to jos patiria išlaidas, kur jos turi būti įvertintos ataskaitoje? 

Tokiu atveju šios išlaidos turėtų būti priskiriamos ir vertinamos kaip "išlaidos išorės paslaugoms (darbams)". Turėtų būti įvertinama, kiek per vienus metus ūkio subjektas  sumoka kitam ūkio subjektui už tą paslaugą (sistemos priežiūrą). 

• Kas yra pridėtinės išlaidos? 

Pridėtines išlaidas sudaro 5 procentai nuo įpareigojimui vykdyti ūkio subjekto patiriamų išlaidų pagal visas išlaidų kategorijas (išlaidas darbuotojams, investicijoms, medžiagoms ir iš išorės įsigyjamoms paslaugoms (darbams)) sumos. Į pridėtines išlaidas įeina tokios ūkio subjektų patiriamos išlaidos, kaip išlaidos elektrai, patalpų valymui, kompiuterių eksploatavimui ir pan. Pridėtinės išlaidos skaičiuoklėje yra apskaičiuojamos PI skaičiuoklės pagrindiniame lape 10 stulpelyje kaip atskira išlaidų kategorija. 

• Jeigu nustatomas reikalavimas pateikti  duomenis institucijai kitu formatu, nei juos saugo ūkio subjektas, kaip turėtų būti vertinama šiuo atveju? 

Kiekvienu atveju vertinama individualiai. Jeigu ūkio subjektas turi tą informaciją kitu formatu, tuomet reikėtų įvertinti laiką, kiek jam užtruktų tą informaciją pateikti kitu formatu. Taip pat gali būti, kad ūkio subjektas turės patirti tam tikrų išlaidų dėl formato pasikeitimo/konvertavimo. Tokiu atveju reikėtų įvertinti ir tokias išlaidas.  

• Ar išlaidos, reikalingos įsigyti pasirašymo elektroniniu parašu galimybę (el. parašo paslaugos sutartis, o ne materialus pasirašymo įrankis) priskirtinas išlaidoms investicijoms? 

Šiuo atveju tai būtų „išlaidos iš išorės įsigyjamoms paslaugoms (darbams)“, kai paslauga įsigyjama. 

• Ar subjektui naujai nustačius audito reikalavimą reikėtų skaičiuoti subjekto vienkartinio (pirminio) prisitaikymo prie reguliavimo išlaidas? 

Įpareigojimui atlikti auditą paprastai vertinamos „išlaidos iš išorės įsigyjamoms paslaugoms (darbams)“, t. y. jeigu ūkio subjektas kreipiasi į kitą įmonę, kuri jai suteikia audito paslaugas.