Vidaus prekyba

• Reglamentuojantys mažmeninę prekybą
• Reglamentuojantys Lietuvos Respublikoje parduodamų prekių ženklinimo reikalavimus
• Reglamentuojantys prekybą alkoholio produktais
• Reglamentuojantys tabako gaminių prekybą
• Reglamentuojantys reklamą
• Reglamentuojantys netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimą
• Reglamentuojantys mokėjimus pagal komercinius sandorius

 Komisijos komunikate Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:52018DC0219) pateiktais skaičiavimais ir vertinimais mažmeninės prekybos įmoniųįsisteigimo apribojimų kontekste Lietuva yra 6 vietoje tarp mažiausius ribojimus turinčių ES šalių, pagal mažmeninės prekybos įmonių veiklos apribojimus esame 9 vietoje tarp mažiausius ribojimus turinčių ES šalių.

Mažmeninės prekybos ribojimo rodiklis (angl. Retail Restrictiviness Indicator - RRI) yra Europos Komisijos naudojamas įrankis, skirtas matuoti reguliavimo ribojimo lygį mažmeninės prekybos sektoriuje visose ES valstybėse narėse. Jis vertina įvairius veiksnius, tokius kaip rinkos įėjimo barjerai, veiklos apribojimai ir reguliavimo aplinka.

• Rinkos įėjimo barjerai parodo, lengva ar sunku naujoms mažmeninės prekybos įmonėms patekti į rinką.
• Veiklos apribojimai atspindi teisės aktų nustatytus reikalavimus, kurie veikia kasdienę mažmeninės prekybos įmonių veiklą ( pvz., darbo valandos ir produktų asortimento apribojimai).
• Reguliavimo aplinka -  tai bendra reguliavimo sistema, kuri daro įtaką mažmeninės prekybos sektoriui, įskaitant licencijavimo reikalavimus, mokesčių politiką.

Nors rodiklis apima reguliacinių reikalavimų mažmeninei prekybai valstybėse narėse vykdyti visumą, tačiau pačiu rodikliu nėra siekiama vertinti, ar valstybėse narėse nustatyti mažmeninės prekybos apribojimai yra proporcingi ir pateisinami. Tai yra monitoringo įrankis, kurio duomenys turėtų padėti valstybėms narėms nustatyti, ar yra būtina savo valstybiniame teisiniame mažmeninės prekybos reguliavime atlikti pakeitimus. Tai leistų sukurti konkurencingesnę ir dinamiškesnę bendrą mažmeninės prekybos ekosistemą visoje Europos Sąjungoje ir didintų valstybių narių ekonominį nepriklausomumą.

Šis rodiklis leidžia susidaryti įspūdį apie valstybėse narėse taikomus skirtingus apribojimus mažmeninei prekybai valstybių viduje, atspindi taikomo reguliavimo sudėtingumą ir įvairovę kiekvienoje narėje atskirai, o kartu ir visoje Europos Sąjungoje. Tai kartu padeda identifikuoti apribojimus Vieningai rinkai (angl. Single Market), nes valstybės narės kas kartą sukurdamos naujus ribojimus privalo atlikti vertinimą, ar apribojimai yra pagrįsti ir proporcingi, t. y. ar nebūtų prieinamos ne mažiau ribojančios priemonės siekiamiems viešiesiems tikslams pasiekti.

Šio rodiklio duomenys buvo paskelbti viešai 2018 ir 2022 metais.

Iš žemiau pateikiamų duomenų matyti, kad Lietuva, kartu su Estija, Latvija, Slovakija, Bulgarija, Čekija, vertinat lyginamuoju aspektu su kitomis valstybėmis narėmis, vertinamos kaip mažai mažmeninę prekybą valstybės viduje reguliuojančios valstybės.

2019 – 2022 metų apžvalga

2019 m., palyginti su 2018 m., prekybos bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,3 proc., palyginti su 2015 m. – 25,1 proc. palyginamosiomis kainomis. Mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais įmonių apyvarta, palyginti su 2018 m., padidėjo 1,8 proc., palyginti su 2015 m. – 8,6 proc. Ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 8,8 proc., palyginti su 2015 m. – 30,8 proc. palyginamosiomis kainomis. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta, palyginti su 2018 m., padidėjo 14,5 proc., o palyginti su 2015 m. – 76,7 proc. palyginamosiomis kainomis. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su 2018 m., padidėjo 5,4 proc., palyginti su 2015 m. – 26,5 proc. palyginamosiomis kainomis. Didmeninės prekybos įmonių apyvarta 2019 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 5,2 proc., palyginti su 2015 m. – 24,7 proc. palyginamosiomis kainomis.

2020 m., palyginti su 2019 m., mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) padidėjo, o variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos ir remonto bei maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta sumažėjo. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 2,8 proc., palyginti su 2015 m. – 28,7 proc. palyginamosiomis kainomis. Mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais įmonių apyvarta, palyginti su 2019 m., padidėjo 2,7 proc., palyginti su 2015 m. – 11,5 proc. Ne maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta 2020 m., palyginti su 2019 m., padidėjo 6,6 proc., palyginti su 2015 m. – 39,4 proc. palyginamosiomis kainomis. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta, palyginti su 2019 m., sumažėjo 10,5 proc., o palyginti su 2015 m., padidėjo 58,1 proc. palyginamosiomis kainomis. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 25,9 proc., palyginti su 2015 m. – 6,4 proc. palyginamosiomis kainomis. Didmeninės prekybos įmonių apyvarta 2020 m., palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 7,1 proc., palyginti su 2015 m. – 33,6 proc. palyginamosiomis kainomis.

Ekonominė situacija ypač pasikeitė dėl Covid 19 pandemijos, įvedus daugiau įmonių veiklos ir gyventojų judėjimo apribojimų. Vėl sumažėjo mažmeninė prekyba. 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. pradžioje ji iš viso krito maždaug 11 proc. (per pirmąją pandemijos bangą – apie 17 %). Mažiau krito daugelis mažmeninės prekybos sudedamųjų dalių. Ypač išsiskyrė prekyba degalais – per pirmąją pandemijos bangą prekyba jais iš viso sumažėjo maždaug ketvirtadaliu, o per antrąją bangą – apie 8 proc. Tai taip pat netiesiogiai rodo, kad vėl pablogėjus epidemiologinei situacijai, ekonominis aktyvumas šalyje buvo paveiktas mažiau.

2020 m. sausio 1 d. duomenimis, Lietuvoje veikė 107 444 ūkio subjektai (neįskaitant fizinių asmenų, užsiimančių ekonomine veikla), jie sudarė 45 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Palyginti su 2019 m. pradžia, veikiančių ūkio subjektų skaičius ūgtelėjo 2 proc. Beveik ketvirtadalis ūkio subjektų (23,1 proc.) užsiėmė didmenine ar mažmenine prekyba, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu.

2021 m., palyginti su 2020 m., mažmeninės ir didmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta padidėjo. Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2021 m., palyginti su 2020 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 12,7 proc. Palyginti su ankstesniais metais, mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis padidėjo 5,5 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – 19,1 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 13,5 proc. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta, palyginti su 2020 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 24,8 proc. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta 2021 m., palyginti su 2020 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 19,4 proc. Didmeninės prekybos įmonių apyvarta 2021 m., palyginti su ankstesniais metais, palyginamosiomis kainomis padidėjo 12,5 proc.

2022 m., palyginti su 2021 m., mažmeninės ir didmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta padidėjo.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2022 m., palyginti su 2021 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 0,8 proc. Palyginti su ankstesniais metais, mažmeninės prekybos maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 5,9 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių – padidėjo 3,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 6 proc. Variklinių transporto priemonių ir motociklų didmeninės ir mažmeninės prekybos bei remonto įmonių apyvarta, palyginti su 2021 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 9,8 proc. Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonių apyvarta 2022 m., palyginti su 2021 m., palyginamosiomis kainomis padidėjo 39,9 proc. Didmeninės prekybos įmonių apyvarta 2022 m., palyginti su ankstesniais metais, palyginamosiomis kainomis padidėjo 2,3 proc.

2023 - 2024 metų apžvalga

2023  metais nepaisant teigiamų tendencijų, mažmeninės prekybos rodikliai antrąjį pusmetį smuko - liepos mėnesį smuko 3,5 proc., o nuosmukis buvo pastebimas tiek maisto, tiek ir ne maisto segmentuose. Birželį, atmetus infliaciją, mažmeninės prekybos apyvarta buvo 2,5 proc. mažesnė nei tą patį 2022 m. laikotarpį. Liepos mėnesį fiksuotas 3,8 proc., o rugpjūtį – 1 proc. apyvartų nuosmukis. Maisto produktų pardavimai mažėjo kiekvieną mėnesį: birželį – 2 proc., liepą – 5,4 proc., rugpjūtį – 3,9 proc. Dėl infliacijos gyventojai pradėjo riboti maisto vartojimą.

Pakilusi palūkanų našta ir infliacijos spaudimas taip pat smarkiai paveikė ilgai naudojamų prekių, tokių kaip garso, vaizdo, IT, laikrodžių ir juvelyrikos prekių pardavimus. Pavyzdžiui, mažmeninės prekybos IT prekėmis kritimas pirmąjį pusmetį sausį-birželį viršijo 10 proc.

Nepaisant pardavimų kritimo, yra ir pozityvių signalų. Svarbus techninis veiksnys yra palyginamoji bazė – 2022 m. ketvirto ketvirčio mažmeninės prekybos rezultatai buvo prasti, o tai palanku 2023 m. rodikliams. Rugpjūčio mėnesį bendras mažmeninės prekybos kritimas buvo mažiausias nuo metų pradžios, o ne maisto prekių sektorius rodė geriausius rezultatus šiemet.

Mažmeninės prekybos kritimo tempas lėtėjo ne tik dėl prastų 2022 m. rezultatų, bet ir dėl sulėtėjusios infliacijos bei gerėjančių vartotojų lūkesčių. Nuslopus kainų augimui ir gerėjant ekonominei padėčiai, namų ūkiai drąsiau didino išlaidas prekėms. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, mažmeninės prekybos apyvarta paaugo 1,6 proc.

Išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2023 m. sudarė 18,6 mlrd. Eur ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 1,2 proc. Maisto prekių pardavimai sumažėjo 3,9 proc., ne maisto prekėmis – 0,6 proc., o automobilių degalų mažmeninė prekyba padidėjo 1,4 proc.

Pagal Valstybės duomenų agentūros duomenis, Lietuvos mažmeninės prekybos rinka 2023 metais patyrė laipsnišką augimą. Pirmąjį 2024 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2023 m. laikotarpiu, mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 3,2 proc., prekyba maisto produktais padidėjo 3 proc., o ne maisto – išaugo 3,3 proc. Liepos mėnesį bendra mažmeninės prekybos apyvarta išaugo 5,7 proc., iš jų prekyba maisto produktais augo 5,1 proc., o ne maisto prekių sektoriuje fiksuotas 6,1 proc. metinis augimas.

2025 metų perspektyvos

2025 m. realu tikėtis tolesnio vidaus vartojimo, o kartu ir mažmeninės prekybos apyvartos augimo, kurio tempas gali siekti maždaug 4–5 proc. Taip pat labai realu, kad kitąmet būtent vidaus vartojimas bus pagrindinis Lietuvos ekonomikos augimo variklis.

Gyventojų nuomonė apie finansų perspektyvas tikėtina liks aukšto lygio, o vidutinis darbo užmokestis kitąmet padidės 7 proc., kam įtakos turės tiek bendras ekonomikos augimas, tiek ir 12 proc. padidėsiantis minimalus darbo užmokestis. Tuo metu infliacija šalyje kitąmet sieks 2,7 proc.  Dėl šių priežasčių kitąmet toliau galimas Lietuvos gyventojų perkamosios galios atsigavimą, o tai palaikys ir bendrą gyventojų optimizmą..

Dabartiniai Lietuvos vartotojų optimizmo ir namų ūkių nuomonės apie finansų perspektyvą rodikliai geriausiai mažmeninės prekybos rodikliuose atsispindės Lietuvos mažmeninės po 7 mėnesių, tad panašu, jog 2025 m. pradžia Lietuvos mažmeninės prekybos rinkai bus pozityvi.

COVID-19 pandemija ir karantino priemonės žymiai pakeitė vartotojų elgesį perkant prekes ir paslaugas internetu. Pastaraisiais metais sparčiai augęs elektroninės prekybos sektorius dar labiau suklestėjo. Karantino metu verslui teko prisitaikyti prie pasikeitusio vartotojų elgesio, todėl Lietuvoje atsirado daugybė naujų internetinių parduotuvių, o seniai veikiantys rinkos dalyviai pastebėjo kelis kartus išaugusius pardavimus (pajamas). Lietuvos gyventojų apsisprendimui pirkti internetu didelę įtaką turėjo COVID-19 pandemija ir karantinas. Pastaraisiais metais išmanieji įrenginiai ženkliai pakeitė bendravimo, naudojimosi įvairiomis elektroninėmis paslaugomis ir informacijos dalijimosi būdus. Laikui bėgant, keitėsi ir vartotojų pirkimo įpročiai.

Technologijų pažanga skatino vis gausesnį ir spartesnį internetinių parduotuvių atsiradimą. COVID-19 krizė paspartino elektroninės prekybos plėtrą, įtraukiant naujas įmones, vartotojus ir produktų tipus. Tai leido vartotojams patogiai ir saugiai įsigyti daugybę įvairių produktų iš namų, o įmonėms - tęsti veiklą nepaisant kontaktų apribojimų ir karantino. COVID-19 krizė praplėtė elektroninės prekybos rinką, įtraukiant naujas įmones, vartotojų segmentus (pvz., pagyvenusius žmones) ir produktus (pvz., maisto produktus). Elektroninės prekybos sandoriai apėmė ir kasdienio poreikio produktus, aktualius daugeliui žmonių. Kai kurie šių el. prekybos pokyčių greičiausiai bus ilgalaikiai, atsižvelgiant į galimas naujas epidemijos bangas, naujų pirkimo įpročių patogumą ir įmonių paskatas investuoti į naujus prekių pardavimo būdus.

Per pastarąjį dešimtmetį nuolat didėjo Lietuvos gyventojų nuo 16 iki 74 metų amžiaus, kurie bent kartą per 12 mėnesių užsisakė prekes ar paslaugas internetu, skaičius, o 2023 metais šis rodiklis pasiekė net 60,9 proc. šios amžiaus grupės gyventojų.

Pagal Valstybinės duomenų agentūros duomenis skaitmeninių technologijų naudojimas namų ūkiuose pastaraisiais metais sparčiai išaugo, o ypač – tarp vyresnės kartos asmenų. Kiekvienais metais kyla skaičius asmenų, kurie naudojasi internetu. 2019 m. naudojosi 81,6 proc. visų 16-74 m. amžiaus asmenų, 2021 m. – 86,9 proc. Iš karto po pirmosios pandemijos bangos atliktas tyrimas parodė, kad šoktelėjo internetą atradusių vyresnio amžiaus (65-74 metų) žmonių skaičius. Palyginti su 2019 metais, šioje amžiaus grupėje interneto vartojimas išaugo 5,5 procentais – iki 46 proc. 2020 metais. 2021 metais internetu naudojosi jau 55,2 proc. 33 proc. šio amžiaus asmenų internetu ėmė naudotis kasdien. 

Vyresnio amžiaus asmenys (65-74 m.) internetą dažniausiai naudojo ieškant naujienų, laikraščių, žurnalų skaitymui (41,2 proc.), ryšiams (37,5 proc.) bei informacijos apie prekes ir paslaugas paieškai (33,5 proc.). Tos pačios veiklos yra populiariausios ir 55-64 m. amžiaus grupėje (atitinkamai 63,6, 62,2 ir 58,4 proc.). Taigi viena populiariausių veiklų internete ir vyresnio amžiaus asmenų tarpe tapo informacijos apie prekes ar paslaugas paieška.

Nuo 2020 metų, kai buvo paskelbtas pirmasis karantinas, asmenų, pirkusių ar užsisakiusių prekes ar paslaugas internetu, skaičius šoktelėjo 6,2 proc. iki 60,0 proc., kai ankstesniais metais šis rodiklis tolydžiai augo, maždaug po 5 proc. per metus.

Palyginus 2021 m. duomenis su prieš pandeminiu laikotarpiu - 2019 m., dažniausiai internetu pirko 25-34 m. amžiaus asmenys (90,8 proc.) ir tai yra 11,7 proc. daugiau nei 2019 m. Ypač išaugo pirkėjų (16,3 proc.) 35-44 m. amžiaus grupėje ir tai sudaro 81,9 proc. nuo visų to amžiaus grupės asmenų. Suaktyvėjo jaunimo 16-24 m. amžiaus grupėje el. pirkimo veikla. 84 proc. šio amžiaus grupės asmenų yra 2021 m. pirkusių ar užsisakiusių prekes ar paslaugas internetu per paskutinius metus ir t. y. apie 16 proc. daugiau nei 2019 m. 16-29 m. amžiaus grupės aktyvumas kilo 14,3 proc. palyginus su 2019 m. ir sudaro 86,9 proc. visų tos grupės asmenų skaičiaus.

Tarp 45-54 metų lietuvių internetu prekes ar paslaugas 2021 m. bent kartą užsakinėjo 54,6 proc. apklaustų gyventojų, 2019 m. tokių buvo 41,9 proc., t. y. beveik 12,7 proc. daugiau nei prieš pandemiją. 

Pagal oficialiosios Valstybinės duomenų agentūros portalo duomenis – vyriausioje grupėje (65-74 m.), neiškeldami kojos iš namų, apsipirkinėjo jau kas šeštas gyventojas arba 16,8 proc. šios amžiaus grupės interneto vartotojų. 2019 metais jų procentas siekė 10,1 proc.

Oficialiosios statistikos portalas duomenimis karantinas apsipirkimui internetu 2020 m. mažiausiai įtakos turėjo asmenims amžiaus grupėje 55-64 m. (apie 2 proc.). Tačiau užsitęsus suvaržymams 2021 m. jau 34,1 proc. šio amžiaus asmenų buvo išbandę pirkimą internetu, o t. y. 8,4 proc. daugiau nei prieš pandemiją.  

2020 m. liepą tyrimų bendrovė „Gemius“ pristatė e-komercijos tyrimą, kuriame atskleidžiami žmonių įpročiai perkant internetu. Pasirodo, jog geresnės kainos internete, lyginant su kainomis tradicinėse parduotuvėse, yra pagrindinis, internetu pirkti motyvuojantis, faktorius. Sprendimą pirkti internetu skatina ir nuolaidos bei specialūs pasiūlymai, pristatymas į namus. 52 proc. apklaustų lietuvių 2020 m. karantino metu pirko internetu, 26 proc. teigė, kad nepirko, bet planuoja pirkti artimoje ateityje.

2021 m. pradžioje tyrimų bendrovės „Gemius“ atlikta Lietuvos interneto vartotojų apklausa parodė, kad 83 proc. internetu besinaudojančių lietuvių 2020 m. pirko internetu – trečdalis tai darė kelis kartus per mėnesį. Daugiau nei pusė, 56 proc., gyventojų teigė, kad pirkti internetu juos paskatino pandemija. Be to, du penktadaliai respondentų pripažino, kad jų išlaidos perkant internetu per karantiną išaugo. 2019 m. taip manančių buvo tik 22 proc.

Valstybinės duomenų agentūros duomenimis iš 2021 metais pirkusių ar užsisakiusių fizinių prekių asmenų 91,7 proc. tai atliko iš Lietuvoje esančių el. parduotuvių, 36,4 proc. iš el. parduotuvių registruotų ES, 29,5 proc. iš kitos pasaulio šalies.

Karantino metu ypač padidėjo maisto ir medicininių prekių pardavimai internetu. Taip pat išaugo apsipirkimas internetu laisvalaikio prekių sektoriuje ir greito maisto restoranuose, o namų apyvokos prekių pardavimai padidėjo net 30 procentinių punktų. Elektroninėse parduotuvėse bent kartą per metus apsiperka 9 iš 10 žmonių nuo 25 iki 34 metų, kurie skiria daug lėšų ne tik pramogoms, bet ir savo sveikatos stiprinimui bei namų įrengimui, jų elektroninių prekių krepšelis yra žymiai didesnis nei fizinėse parduotuvėse.

2020–2023 metais Lietuvoje išryškėjo kita tendencija – nors internetu perka vis daugiau žmonių, vidutinis pirkinių krepšelio dydis sumažėjo. 2022 metais vidutiniškai elektroninėse parduotuvėse išleisdavo 59,88 euro, tačiau 2023 metais ši suma sumažėjo iki 48,33 euro. Šį pokytį iš dalies lėmė elektroninių parduotuvių persiorientavimas – pavyzdžiui, brangiau kainuojančių technikos prekių dalis pamažu mažėjo. Lyginant su fizinėmis parduotuvėmis, vidutinė krepšelio suma buvo gerokai mažesnė, tačiau nuo 2022 metų padidėjo 41 centu ir siekė 21,76 euro.

Elektroninės prekybos augimui įtakos turi daug veiksnių: vartotojų amžius, naudojimosi internetu įgūdžiai, patogumas, patikimumas, malonumas ir kt. nekontroliuojami veiksniai.

Visų pirma, COVID-19 pandemijos metu Lietuvos vartotojai vertino patogumą – perkant internetu galima lengvai rasti visą informaciją apie norimą prekę ir palyginti kainas skirtingose parduotuvėse. Taip pat vertinamas paprastumas – nors internetu apsiperka 3 iš 5 šalies gyventojų, Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, kiek daugiau nei pusė gyventojų (52,91 proc.) turi bent pagrindinius arba aukštesnius nei bazinius skaitmeninius įgūdžius.

Elektroninės prekybos populiarumo augimui COVID-19 laikotarpiu Lietuvoje įtakos turėjo ir tarptautiniu mastu populiarus „marketplace“ modelis, leidžiantis verslams greitai pradėti prekiauti be savo elektroninės parduotuvės. Prie augančio elektroninės prekybos populiarumo prisidėjo ir mokėjimų būdų įvairovė. Ji užtikrina sklandžią apsipirkimo patirtį klientams, todėl sumažėja neapmokėtų krepšelių skaičius, padidėja lojalumas ir sumažėja nesėkmingų operacijų ar mokėjimo trikdžių rizika. Svarbus yra ir saugumo aspektas – kai kurie mokėjimo metodai siūlo patikimas funkcijas, padedančias apsaugoti prekybininkus ir klientus nuo sukčių bei duomenų praradimo.

Per pandemiją pasikeitusius vartotojų apsipirkimo įpročius ir su tuo susijusius rekordus fiksavo ir elektroninės prekybos platformos internete. Per pastaruosius kelerius metus susiformavo reguliarių interneto pirkėjų grupė; gyventojai kur kas dažniau internetu perka maisto produktus ir prioritetą teikia naujam prekių pristatymo būdui. Pvz. „Swedbank“ duomenys rodo, kad per pirmąjį 2021 metų pusmetį banko klientai lietuviškose elektroninėse parduotuvėse išleido ne mažiau 754 mln. eurų. Palyginus su atitinkamu laikotarpiu praėjusiais metais, ši suma išaugo 55 proc. Pasikeitė ir kiti šalies gyventojų apsipirkimo įpročiai, į kuriuos tampa vis svarbiau atsižvelgti interneto prekybininkams ir kitiems paslaugų internetu teikėjams. Kaip rodo apklausos rezultatai, internetu kas savaitę ir dažniau apsiperka beveik 50 proc. šalies gyventojų. Kas septintam (15 proc.) tai yra tapę praktiškai kasdieniu įpročiu, tai yra, internetu apsiperkama po kelis kartus per savaitę ar kiekvieną dieną. Remiantis apklausa, didžioji dalis šalies gyventojų jau yra pabandę įsigyti prekių internetu − tokių respondentų dalis 18-56 m. amžiaus grupėje sudaro daugiau kaip 90 proc. Reguliariai internetu dažniausiai apsiperka 26-45 m. amžiaus respondentai bei didžiųjų miestų gyventojai.

Lietuvoje aktyvių internetinių parduotuvių reitingas skelbiamas InternetoParduotuves.lt svetainėje. Reitingas sudaromas įvertinus viešai skelbiamus arba pačių parduotuvių pateiktus lankytojų srauto duomenis. Paskutinį kartą šis reitingas buvo atnaujintas 2023 m. gruodį, nurodant lapkričio mėnesio duomenis. Tuomet reitinge dalyvavo 341 internetinė parduotuvė.

2020 m. Gemius atlikto tyrimo metu nustatyta, kad lietuvių tarpe populiariausios užsienio el. parduotuvės yra aliexpress.com, amazon.com, ebay.com, wish.com ir asos.com. Tačiau jos nesudaro didelės konkurencijos Lietuvoje registruotoms įmonėms. 

Išanalizavus matomus duomenis, galima teigti, kad COVID-19 pandemija ir karantinas turėjo įtakos apyvartos ir pelno augimui. Statistiniai duomenys rodo, kad jau trečias karantino mėnuo pakeitė žmonių apsipirkimo įpročius. Atpalaidavus karantino suvaržymus elektroninių pardavimų pajamos krito, tačiau jos vis tiek išliko didesnės nei priešpandeminį laikotarpį. Nesumažėjo jos ir karantinui pasibaigus.

Remtasi UAB Gemius Baltic, Swedbank, AB, Valstybinės duomenų agentūros, Eurostat duomenimis