Internetinės platformos
Nuo 2020 m. liepos 12 d. Lietuvoje pradėtas taikyti Reglamentas (ES) 2019/1150, dar kitaip vadinamas Internetinių tarpininkavimo paslaugų platformų arba P2B reglamentu, kuriuo siekiama sąžiningesnės prekybos interneto platformose.
Interneto platformos suteikia verslininkams daug galimybių greitai ir veiksmingai patekti į ES vartotojų rinkas, todėl jomis naudojasi milijonai didelių ir mažų įmonių iš įvairiausių sektorių, vykdančių mažmeninę prekybą internetu, teikiančių programėlių kūrimo, transporto, apgyvendinimo ar kitas paslaugas. Be to, interneto paieškos sistemos ir platformos sukuria didžiąją dalį interneto duomenų srauto didelėms įmonėms ir mažosioms bei vidutinėms įmonėms (MVĮ).
Kadangi šios interneto platformos atlieka tarpininko vaidmenį, jos kartais gali prekiauti nesąžiningai, o tai gali padaryti didelę ekonominę žalą įmonėms, kurios jomis naudojasi. Apie 46 % verslo klientų, apklaustų Europos Komisijos tyrime, atkreipė dėmesį į problemas, kurias patiria bendraudami su tokiomis platformomis, o 21 % jų nurodė, kad su šiomis problemomis susiduria dažnai. Be to, problemų dažniau patiria 75 % svarbių naudotojų (t. y. naudotojų, kurie per interneto platformos tarpininkus sukuria daugiau nei 50 % savo apyvartos). Mažųjų įmonių matomumas internete gali priklausyti ir nuo jų pozicijos paieškos rezultatuose – tiek interneto platformos tarpininkų, tiek bendruose paieškų internete rezultatuose. 66 % tame pačiame tyrime apklaustų ES MVĮ paaiškino, kad jų pozicija paieškos rezultatuose turi didelę įtaką pardavimui.
Kam taikomas reglamentas?
Interneto platformų reglamentas siekia kovoti su nesąžiningomis verslo praktikomis, kurias taiko tarpininkavimo platformos (pvz., „Booking.com“, „eBay“, „Amazon“ ir pan.) savo mažesniems verslo partneriams t. y., verslams, kurie naudojasi platformų teikiamomis paslaugomis. Reglamento nuostatos taip pat taikomos interneto paieškų sistemoms (pvz., „Google“, „Yahoo“ ir pan.), programėlių parduotuvėms („Google Play“, „Apple App Store“, „Microsoft Store“), verslui skirtiems socialiniams tinklams (pvz, „Facebook“, „Instagram“ ir pan.) bei kainų palyginimo priemonėms (pvz., „Skyskanner“, „Google Shopping“ ir t.t.).
Kokia reglamento nauda visai ekonomikai?
Šis reglamentas yra pirmasis toks reglamentavimo bandymas pasaulyje siekiant sukurti sąžiningą, patikimą ir inovacijomis grindžiamą ekosistemą interneto platformų ekonomikoje. Tikimasi, kad jis taip pat padės kurti novatoriškesnę ir konkurencingesnę ES bendrąją skaitmeninę rinką, kuri galiausiai duotų reikšmingą postūmį ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui.
Labai svarbu, kad įmonių ir interneto platformų santykiai būtų labiau nuspėjami ir kad jos turėtų veiksmingų ir paprastų priemonių galimoms problemoms spręsti. Tai leistų paskatinti įmonesnaudoti interneto platformas kaip būdą verslui plėsti. Be to, dėl aiškesnių ES lygmens taisyklių platformoms būtų sukurta nuspėjama reglamentavimo aplinka ir sudarytos sąlygos plėsti veiklą mažiau susiskaidžiusioje bendrojoje skaitmeninėje rinkoje.
Kas turėtų pajusti didžiausią naudą?
Didžiausią naudą turėtų patirti silpnesni dalyviai, t.y. mažosios įmonės, kurių derybinė galia interneto platformų ekonomikoje yra ypač menka.
Ką nustato Platformų reglamentas?
- Draudžiama užsiimti tam tikra nesąžininga veikla
- Aiškios ir suprantamos sąlygos ir išankstinis pranešimas apie pakeitimus. Verslai, prieš prisijungdami prie platformos, turi turėti galimybę žinoti visas bendradarbiavimo sąlygas, todėl internetinėse tarpininkavimo platformose turi būti aiškiai išdėstytos prisijungimo prie platformos sąlygos bei taikomos preferencinės sąlygos (jei taikomos). Apie sąlygų keitimą turi būti pranešama bent prieš 15 dienų, kad įmonės galėtų pritaikyti savo verslą prie šių pokyčių. Ilgesni pranešimo terminai taikomi, jei dėl pokyčių reikia atlikti sudėtingus pritaikymus.
- Nebelieka jokių staigių, nepaaiškinamų naudojimosi paskyra sustabdymo atvejų. Prisijungimo prie platformų sąlygose turi būti iš anksto nurodytos priežastys, dėl kurių verslo subjektas iš platformos gali būti pašalintas arba laikinai sustabdyta veikla, o nutraukiant ar sustabdant bendradarbiavimą turi būti suteikiama galimybė tokį sprendimą ginčyti ar teikti paaiškinimus (nustatant tam protingą terminą). Platformos taip pat turės vėl leisti pardavėjams vykdyti veiklą, jei ji buvo sustabdyta per klaidą.
- Didesnis interneto platformų skaidrumas
- Skaidrus reitingavimas. Internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir internetinės paieškos sistemos turi paskelbti pagrindinius parametrus, naudojamus prekėms ir paslaugoms internetinėse tarpininkavimo platformose reitinguoti. Taip siekiama padėti pardavėjams suprasti, kaip optimizuoti jų veiklą.
- Privalomas informacijos apie įvairią verslo praktiką atskleidimas. Kai kurios interneto platformos yra ne tik prekyvietės, bet toje pačioje vietoje dar ir pačios prekiauja. Internetinių tarpininkavimo platformų reglamentas įpareigoja platformas pateikti visą informaciją apie pranašumą, suteiktą savo produktams prieš kitus produktus. Jos taip pat turi pranešti, kokius duomenis renka ir kaip jais naudojasi, visų pirma, kaip tokiais duomenimis dalijasi su kitais verslo partneriais. Jei tai asmens duomenys, taikomos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taisyklės.
- Dėmesys ginčų tarp verslo atstovų ir interneto platformų sprendimui
- Visose platformose turi būti sukurta verslo subjektams padedanti ir efektyvi skundų nagrinėjimo vidaus sistema. Ši pareiga netaikoma tik mažiausioms platformoms (pagal darbuotojų skaičių arba apyvartą).
- Platformos turi užtikrinti įmonėms daugiau galimybių problemas spręsti per tarpininkus (mediatorius). Tai sudarys sąlygas be teismo išspręsti daugiau problemų, sutaupyti įmonėms laiko ir pinigų.
- Verslo klientų interesams atstovaujančioms organizacijoms ir asociacijoms suteikiama nauja galimybė kreiptis į nacionalinį teismą, kad būtų sustabdyti arba uždrausti atvejai, kai internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir paieškos sistemos nesilaiko reglamento reikalavimų.
- Reglamentu nustatoma, kad verslai turi turėti galimybę ginti savo interesus pagal ES teisę. Reglamentas taikomas santykiams, kai verslas ir klientai, per internetines tarpininkavimo platformas, veikia ES rinkoje (nėra svarbu, kurioje šalyje įsikūrusios internetinės tarpininkavimo platformos).