Inovacijų paklausos skatinimas

Inovacijų pirkimai

Inovatyvūs viešieji pirkimai

Viešieji pirkimai yra būdas skatinti inovacijas viešajame sektoriuje. Viena iš Lietuvos inovacijų sistemos silpnųjų pusių yra nepakankamas inovacijų paklausos priemonių naudojimas. Dėl šios priežasties sudėtinga paskatinti privatų sektorių diegti inovacijas tokiose strategiškai svarbiose srityse kaip energijos vartojimas, sveikatos apsauga, atliekų tvarkymas ir kitose. Kasmet viešiesiems pirkimams Lietuvoje išleidžiama daugiau kaip 7 milijardai eurų valstybės biudžeto lėšų (https://vpt.lrv.lt/lt/statistika-ir-analize/pirkimu-vykdytoju-zemelapis-svieslente-1/), kurios galėtų būti naudingos skatinant inovacijas – didinant inovatyvių sprendimų paklausą.

Šiuo metu Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta netiesioginė galimybė vykdyti inovatyviuosius viešuosius pirkimus, taikant naujas pirkimo procedūras. Lietuvoje gali būti taikomi nauji pirkimo metodai – konkurencinis dialogas ir inovacijų partnerystė, kurie sudaro galimybę pirkimo vykdytojui pradiniame pirkimo etape konsultuotis su tiekėjais dėl šiuolaikiškiausių projekto įgyvendinimo sprendinių. Įgyvendinti inovatyvius projektus padeda ir Viešųjų pirkimų įstatyme numatytos kitos nuostatos (pavyzdžiui, techninė specifikacija gali būti parengta apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, numatant alternatyvių pasiūlymų pateikimo galimybę).

Nors viešuosius pirkimus reguliuojantys teisės aktai leidžia vykdyti inovatyviuosius viešuosius pirkimus, pirkimo vykdytojai jų vengia. Dėl kompetencijos ir praktikos stokos jie nelinkę prisiimti papildomos rizikos, susijusios su inovatyvaus sprendimo įsigijimu, trūksta rekomendacijų, kaip reikėtų vykdyti inovatyviuosius viešuosius pirkimus. Tam Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė Inovatyviųjų viešųjų pirkimų gaires, kuriomis skatina pirkimo vykdytojus vadovautis vykdant inovatyviuosius viešuosius pirkimus.

Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatyme Inovatyvus viešasis pirkimas apibrėžiamas kaip viešasis pirkimas, kai perkančioji organizacija, techninėje specifikacijoje apibrėždama perkamą objektą, įtraukia reikalavimus, kurie užtikrina, kad perkančioji organizacija įsigytų inovatyvių produktų, įskaitant gamybos, statybos, konstravimo ar kitus procesus, kurie geriausiai tinka efektyviai atlikti perkančiosios organizacijos funkcijas ar pasiekti strateginius tikslus, ir (arba) viešąjį pirkimą ir pirkimą, atliekamą vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srityje (toliau – viešasis pirkimas) vykdo pagal procedūras, kurios sudaro prielaidas ir paskatas tiekėjams pasiūlyti ir tiekti inovatyvius produktus (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3a00ca517f7d11e89188e16a6495e98c/asr).

Pažymėtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija sukūrė Inovatyvių viešųjų pirkimų kompetencijų centrą, kuris yra atsakingas už metodinės konsultacinės pagalbos perkančiosioms organizacijoms, planuojančioms, organizuojančioms ir vykdančioms inovatyviuosius viešuosius pirkimus, teikimą. Numatyta, kad Inovatyviųjų viešųjų pirkimų kompetencijų centras rengs metodinę medžiagą verslui ir perkančiosioms organizacijoms, kaups ir viešins įvykdytų inovatyviųjų viešųjų pirkimų patirtį bei teiks konsultacijas viešajam sektoriui ir pirkimuose siekiantiems dalyvauti verslo ir mokslo atstovams.

Pažymėtina, kad Inovacijų agentūra kartu su Viešųjų pirkimų priežiūros tarnyba sudaro minėtą kompetencijų centrą.

Taip pat dar 2022 m. gruodžio mėn. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudaryta darbo grupė kartu su Viešųjų pirkimų tarnybos ir Inovacijų agentūros atstovais parengė ir paskelbė inovatyvių viešųjų pirkimų gaires, kurių tikslas – padėti pirkimo vykdytojams atlikti pirmąjį žingsnį inovatyvių viešųjų pirkimų įgyvendinimo link, t. y. pateikti naujausią ir išsamiausią informaciją (https://eimin.lrv.lt/uploads/eimin/documents/files/Inovatyvi%C5%B3_vie%C5%A1%C5%B3j%C5%B3_pirkim%C5%B3_gair%C4%97s_2023-01-17.pdf). 

Inovatyvių pirkimų vykdymas nėra tik pirkimo vykdytojų lūkesčių tenkinimas. Taip, pirkimų vykdytojas pirmiausia perka tam, kad patenkintų savo poreikius ir teiktų viešąsias paslaugas. Tačiau ne mažiau svarbu būtų siekti ir geresnių veiklos rezultatų bei kuo geriau atliepti visuomenės lūkesčius, t. y. ne tik užtikrinti aukštos kokybės viešųjų paslaugų teikimą, bet ir nuolat galvoti apie jų gerinimą (tobulinimą). Europos Komisijos 2021 m. birželio 18 d. pranešime dėl Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairių (Inovacinių sprendimų viešųjų pirkimų gairės, Europos Komisija, Briuselis, 2021 06 18 C(2021) 4320 final, https://ec.europa.eu/transparency/documents-register/detail?ref=C(2018)3051&lang=lt) pažymima, kad inovacijos yra labai svarbios ES žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai, jomis skatinamos tvarios sveikatos priežiūros sistemos ir ilgainiui mažėja viešojo sektoriaus išlaidos. Be to, skatinant tiek privatų, tiek viešąjį sektorius diegti inovacijas, didėja Europos pramonės konkurencingumas ir skatinamas ekonomikos augimas. Inovatyvūs viešieji pirkimai taip pat gali prisidėti sprendžiant įvairius socialinius klausimus. Taigi pirkimų vykdytojo vietoj įprastų viešųjų pirkimų pasirinktas inovatyvių viešųjų pirkimų būdas:

• prisidėtų prie viešųjų paslaugų veiksmingumo ir efektyvumo didinimo;
• pirkimų vykdytojui (atskirais atvejais – ir kitiems viešojo sektoriaus subjektams) kylančias  problemas padėtų išspręsti naujoviškais būdais;
• prisidėtų prie inovacijas galinčio kurti smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) plėtros.

2018 m. EK paskelbė Inovacijų pirkimų gaires (angl. Guidance on Innovation Procurement), kuriose patariama, kaip įgyvendinti inovacijų pirkimus, pateikiama daug gerosios praktikos pavyzdžių.

Ikiprekybiniai pirkimai

Vienas iš būdų svarbiems socialiniams iššūkiams viešajame sektoriuje spręsti yra ikiprekybiniai pirkimai arba vadinamieji valstybės užsakymai moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau – MTEP), kai valstybė socialiniams uždaviniams spręsti perka MTEP paslaugas. Per ikiprekybinius pirkimus didinami įmonių inovaciniai gebėjimai, aktyvinama inovacinė veikla, prisidedanti prie verslo ir mokslo partnerystės skatinimo kuriant produktus, reikalingus valstybės socialinėms ir ekonominėms problemoms spręsti (Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d.  nutarimu Nr. 22).

Šiuo nutarimu Inovacijų agentūrai (toliau – IA) yra pavesta administruoti ikiprekybinius pirkimus, taip pat teikti metodinę ir kitą pagalbą pirkimo vykdytojams ir dalyviams. Pažymėtina, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija siekdama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. sausio 15 d. nutarimo Nr. 22 „Dėl Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugų pirkimų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 64 p. reikalavimus, patvirtino Ikiprekybinių pirkimų dokumentų atitikties ikiprekybinio pirkimo reikalavimams vertinimo, kurį, prieš pradedant ikiprekybinį pirkimą, atlieka koordinuojančioji organizacija, tvarkos aprašą (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/489540b1a68b11ee8172b53a675305ab?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=ea0aabd5-1548-4016-9c7e-6d4167722dc7).