Lietuvos profesijų klasifikatoriaus bendra informacija

• Kas yra Lietuvos profesijų klasifikatorius?

Lietuvos profesijų klasifikatorius yra priemonė duomenims apie profesijas grupuoti, įgalinanti apžvelgti bei analizuoti Lietuvos darbo rinką ir palyginti gautus duomenis tarptautiniu mastu. Klasifikatoriuje pateikiama tarptautiniu mastu pripažinta profesijos sąvoka, kurioje profesija siejama su vieno asmens atliekamu darbu. Profesijų klasifikatorius pateikia sistemą, pagal kurią į atskiras grupes suskirstomos įmonės, šakos ar šalies profesijos. Klasifikatoriaus kompiuterinėje duomenų bazėje pateikiami susisteminti duomenys apie profesijas. Profesijų klasifikatoriaus paskirtis – rinkti, kaupti, tvarkyti ir saugoti teisės aktuose nustatyta tvarka duomenis apie Lietuvos Respublikos profesijas, teikti juos visiems suinteresuotiems juridiniams ir fiziniams asmenims.

• Kam reikalingas Lietuvos profesijų klasifikatorius?

Profesijų klasifikatorius palengvina informacijos apie Lietuvos gyventojų profesinę veiklą kaupimą, klasifikavimą, analizę ir garantuoja jos palyginamumą tarptautiniu mastu. Taip pat padeda adekvačiau įvertinti profesinio užimtumo informaciją Lietuvoje, spręsti tarptautinio bendradarbiavimo, užsienio investicijų, darbo jėgos migracijos, įdarbinimo, mokslinių tyrimų ir kitus uždavinius. Profesijų klasifikatorius naudojamas klasifikuojant profesijas registruose ir informacinėse sistemose.

• Kaip atsirado Lietuvos profesijų klasifikatorius?

Lietuvos profesijų klasifikatorius buvo pradėtas rengti, prasidėjus Lietuvos integracijai į Europos Sąjungą. 1999 m. parengtas Lietuvos profesijų klasifikatorius rėmėsi tuo metu galiojusiu 1988 m. Tarptautinės darbo organizacijos patvirtintu Tarptautiniu standartiniu profesijų klasifikatoriumi ISCO-88 ir šio klasifikatoriaus Europos Sąjungos versija ISCO-88 (COM). Nuo 2000 m. sausio 1 d. Lietuvos profesijų klasifikatorius buvo pradėtas taikyti statistiniams duomenims rinkti ir statistinei informacijai skelbti.

2008 m. Tarptautinei darbo organizacijai patvirtinus atnaujintą tarptautinio profesijų klasifikatoriaus struktūrą ir vadovaujantis 2009 m. Europos Komisijos teisės aktais, kuriuose buvo nustatytos ISCO-08 taikymo pradžios datos Europos Sąjungos šalyse, buvo pradėtas Lietuvos profesijų klasifikatoriaus atnaujinimas pagal ISCO-08.

• Kas tvarko Lietuvos profesijų klasifikatorių?

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 696 (Žin., 2011, Nr. 75-3607) Lietuvos profesijų klasifikatoriaus tvarkytoja paskirta Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

• Kokie duomenys kaupiami Lietuvos profesijų klasifikatoriuje?

Lietuvos profesijų klasifikatorius nėra vien profesijų sąrašas. Klasifikatoriuje nurodomi tokie duomenys:

• profesijų grupių, suskirstytų į keturis lygmenis, kodai ir pavadinimai;
• šių grupių aprašai, kuriuose apibrėžiamos pagrindinės profesinės veiklos kryptys.

Detaliausias, penktasis, profesijų klasifikatoriaus lygmuo yra profesija. Klasifikatoriuje pateikiami tokie šio lygmens duomenys:

• profesijų kodai ir pavadinimai, kurių sąrašas sudarytas pagal tam tikrą klasifikavimo sistemą;
• profesijų aprašai, kuriuose nurodomos pagrindinės užduotys, apibūdinančios darbo objektą (naudojamas medžiagas, žaliavas ir kt.), darbo priemones (naudojamus įrankius, įrenginius, technologijas ir pan.), gaminamus produktus ar teikiamas paslaugas ir kt.

Klasifikatorius yra atnaujinamas ir papildomas naujomis profesijomis remiantis įmonių, įstaigų ar organizacijų paraiškomis, taip pat įvertinus klasifikatoriaus naudotojų pasiūlymus dėl klasifikatoriaus duomenų atnaujinimo ir informaciją apie profesijas darbo rinkoje bei gavus tarptautinio profesijų klasifikatoriaus pakeitimus ir papildymus.

• Kodėl Lietuvos profesijų klasifikatorius sudarytas pagal tarptautinį klasifikatorių?

Tai, kad Lietuvos profesijų klasifikatorius sudarytas remiantis tarptautiniu klasifikatoriumi, užtikrina tarptautinį informacijos apie profesijas skaidrumą ir palyginamumą. Pagrindinis tarptautinio profesijų klasifikatoriaus taikymas yra susijęs su tarptautiniu darbuotojų įdarbinimu, trumpalaike ir ilgalaike darbuotojų migracija. Profesijų grupės ir jų aprašymai, suderinti tarptautiniu mastu, yra tarsi bendra kalba, sąlygojanti geresnį apsikeitimą informacija tarp valstybių.

Tarptautiniu mastu palyginamoji profesijų grupių statistika dažniausiai naudojama palyginti atskirų valstybių:

a) gyventojų, darbo užmokesčio ar vartojimo pasiskirstymą pagal profesijas;

b) duomenis platesnėse ar siauresnėse profesijų grupėse, pavyzdžiui, vidutinį kompiuterių programuotojų ar pramonės gaminių dizainerių darbo užmokestį;

c) duomenis, siekiant išanalizuoti nelaimingų atsitikimų darbe ar dirbančių su panašiomis pavojingomis medžiagomis ar panašiomis darbo sąlygomis darbuotojų susirgimų dažnumą.

• Kas naudoja profesijų statistiką ir Lietuvos profesijų klasifikatoriaus duomenis?

Lietuvos profesijų klasifikatorių naudoja ne tik statistikos specialistai. Profesijų statistika savo veikloje remiasi daugelio profesijų atstovai:

• viešojo administravimo specialistai naudoja profesijų statistiką formuodami valstybės politiką, planuodami darbo jėgą, švietimą bei profesinį mokymą;
• įmonių vadovams ir darbuotojų profesinių sąjungų atstovams profesijų statistika reikalinga derinant darbo sąlygų ir personalo politiką įmonės ar šakos lygiu;
• įmonių, įstaigų ir organizacijų personalo, darbo užmokesčio, darbų saugos specialistai taiko profesijų klasifikatorių veiklos planavimui ir apskaitai, susijusiai su profesijomis, tvarkyti;
• psichologai analizuoja ryšį tarp profesijos ir asmenybės bei darbuotojo motyvacijos;
• epidemiologai naudoja profesijas nagrinėdami su darbu susijusius sergamumo ir mirtingumo skirtumus;
• sociologai remiasi profesija kaip svarbiu rodikliu tyrinėdami gyvenimo būdo, elgsenos ir mobilumo socialinius skirtumus;
• ekonomistai naudoja duomenis apie profesijas analizuodami darbo užmokesčio ir pajamų skirtumus per tam tikrą laikotarpį ir tarp atskirų grupių, taip pat užimtumą ir nedarbą;
• profesijų klasifikatoriaus duomenimis naudojasi profesinio orientavimo ir konsultavimo bei įdarbinimo specialistai dirbdami su moksleiviais, studentais, darbo ieškančiais asmenimis;
• mokymo specialistams informacija apie profesijas naudinga rengiant mokymo programas.