BDAR
gdpr

Jūsų asmens duomenų valdymas

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus. Susipažinkite su slapukų naudojimo taisyklėmis.


Švieslentė

 

2018 m. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įvertinusi  Viešojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose įtvirtintus verslo priežiūros politikos principus ir priemones (privalomas ir rekomendacines), taip pat atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) rekomendacijas ir gerąją kitų valstybių patirtį, kurių visuma užtikrina efektyvų ir skaidrų priežiūros institucijų darbą bei mažina priežiūros naštą verslui, parengė Priežiūros institucijų veiklos pažangumo vertinimo (Švieslentės) metodiką.  Ministerijos pirmą kartą atliktas sisteminis visų verslo priežiūros institucijų veiklos įvertinimas yra pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva, sulaukusi EBPO ir Pasaulio banko ekspertų dėmesio. Stebimas ir augantis šalies institucijų susidomėjimas tyrimo rezultatais: individualius priežiūros institucijų veiklos rezultatus vertina ne tik pačios institucijos, bet ir jas kuruojančios ministerijos, sisteminiais priežiūros srities vertinimo rodikliais domisi Seimo komitetai, Vyriausybė, valstybės kontrolė, žiniasklaidos priemonės.

Švieslentė – tai įrankis, kuris leidžia periodiškai įvertinti, kaip ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančios institucijos įgyvendina pažangias verslo priežiūros priemones ir kaip diegia su tai susietas kitas moderniąsias veiklos praktikas. Periodiškai atliekamas tyrimas leidžia stebėti individualią priežiūros institucijų daromą pažangą, taip pat atskleidžia ir sistemines srities problemas ir priežiūros veiklos organizavimo trūkumus.

 

Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodika.

Švieslentės tyrimu siekiama:

  • objektyviais kriterijais įvertinti individualią priežiūros institucijos pažangą diegiant pažangias verslo priežiūros praktikas;
  • apibendrinti ir supažindinti institucijas su pažangiomis priežiūros veiklos priemonėmis ir gerąja jų praktika;
  • identifikuoti taikomų praktikų ir priemonių tobulintinus aspektus;
  • pasiūlyti veiksmus priežiūros veiklos priemonėms ir metodams gerinti.

PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ PAŽANGUMO VERTINIMAS. ŠVIESLENTĖ 2020.

 

Vertinamos institucijos. 47 priežiūros institucijos

Vertinamasis laikotarpis: 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. birželio 30 d.

Tyrimo apimtis.

Vertinimo skalė – Pažangos koeficientas:

 

Duomenų šaltiniai:

  • priežiūros institucijų užpildyti nustatytos formos klausimynai,
  • Švieslentės 2018 m., 2019 m. vertinimo duomenys bei rezultatai, viešai prieinama informacija (priežiūros institucijų internetinės svetainės, metinės veiklos ataskaitos, priežiūros institucijų priimti teisės aktai bei metodiniai leidiniai ir kt.).

Pažangumo vertinimo (Švieslentės) rezultatai

 

Lyginant  2018 m. ir 2020 m. tyrimo rezultatus, stebimas nedidelis priežiūros institucijų veiklos pažangumo lygio kilimas. Tačiau esminis proveržis dar nepadarytas: pažangumo lygmuo vertinamas tik vos kiek aukščiau nei vidutinis (6,49 balo).

Iš 47 vertintų institucijų, tik trečdalio (34 proc.) institucijų veikla įvertinta aukščiausiu pažangumo balu (labai gerai). Šis rodiklis dvigubai išaugo per pastaruosius metus. Nežiūrint lėtai ir maža apimtimi gerėjančių priežiūros srities tendencijų mažiausiai pažangą darančių priežiūros institucijų skaičius vis dar išlieka dominuojantis (42 proc.).

 

1. Veiklos vertinimo rodiklių kategorija.

Vertinant veiklos vertinimo rodiklių kategorijos pažangumo rodiklius fiksuotinas teigiamas pokytis: bendras kategorijos balų vidurkis pakilo nuo 3,4 balo iki 6,1 balo iš 10. Tačiau, nepriklausomai nuo to, kad bendras balas kilo beveik dvigubai (pokytis +2,7 balai), pažangumo lygis šioje kategorijoje išlieka vis dar žemas. 

32 priežiūros institucijos iš 47 vertintų turi aiškiai suformuluotą institucijos priežiūros veiklos tikslą (misiją, siekį), kuris sietinas su konkrečių institucijai pagal kompetenciją priskirtų visuomenės vertybių apsauga. 16 priežiūros institucijų savo paskirties, tikslo apibrėžimą nustatė/patobulino per 2019-2020 m. laikotarpį. Tačiau vis dar trečdalis (15 iš 47) priežiūros institucijų savo esminę paskirtį, pagrindinį veiklos tikslą suvokia ir apibrėžia tik per veiklos funkcijų vykdymą (t. y. vykdyti priežiūrą (kontrolę), užtikrinti reikalavimų laikymąsi, įgyvendinti srities priežiūros politiką ir pan.).

2019-2020 m. laikotarpiu dvigubai padidėjo institucijų skaičius, matuojančių veiklos pažangą, siekiant nustatyto priežiūros veiklos tikslo. Tokių institucijų skaičius išaugo nuo 15 (34 proc.) 2018 m. iki 33 (70 proc.) 2020 m.

Rodiklius, kuriais būtų matuojama ūkio subjektams sukeliama priežiūros našta turi 21 (44 proc.), tačiau pastebėtina, kad patikrinimų trukmę fiksuoja (kartais ir duomenis detaliau analizuoja) kiek daugiau priežiūros institucijų – 36.

Veiklai skiriamus išteklius (efektyvumą) vertino – 22 (46 proc.) institucijos. 2020 m. nustatyta 13 priežiūros institucijų, kurios turi įsidiegusios bent po vieną visų 3 tipų veiklos vertinimo rodiklius.

Nuo 2017 m. išlieka nepakitusi neigiamai vertinama tendencija – nustatyti veiklos vertinimo rodiklius, kuriais skaičiuojamas taikytų poveikio priemonių skaičius arba nustatytų pažeidimų skaičius. Tokią praktiką vis dar taiko 17 iš 45, t. y. 37,7 proc., (2017 m. 16 atvejų iš 44, t. y. 36,4 proc.) institucijų. Veiklos rodiklių (jų siektinų ir faktinių reikšmių) viešinimo veikla turi ženklų teigiamą pokytį: 2020 m. sistemingai tai daro 36 institucijos iš 47 (2018 m. – tik 4).

 

2. Rizikos vertinimas ir valdymas

Vertinant rizikos vertinimo ir valdymo kategorijos pažangumo rodiklius fiksuotinas minimalus pokytis nuo 5,12 balo iki 5,54 balo iš 10. Šioje srityje reikšmingų pokyčių vis dar nepasiekta, nors ūkio subjektų rizikingumo vertinimas yra vienas esminių ir didžiausią įtaką kitiems priežiūros procesas (patikrinimų planavimui ir vykdymui, skundų nagrinėjimui), verslo sąlygų reguliavimui turintis procesas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad priežiūros institucijų turimų rizikos vertinimo sistemų didžiausias trūkumas - statistiniais duomenimis nepagrįsti rizikos vertinimo kriterijai, kurie parengti remiantis tiks ekspertiniu vertinimu. Šio klausimo vertinime institucijos surinko tik 10 proc. viso galimo maksimalaus balo.

Pozityviai vertintina, priežiūros institucijų (76 proc.) taikoma geroji praktika – neapsiriboti vien dažniausiai taikomais rizikos vertinimo kriterijais, tokiais kaip patikrinimų rezultatai, patikrinimų dažnumas, gautų skundų kiekis ir pan.

 

3. Kontrolinių klausimynų naudojimas

Vertinant šios kategorijos rodiklius, pastebimas ženklus teigiamas pokytis – vertinamų institucijų bendras balų vidurkis pakilo nuo 5,7 balo 2018 m. iki 7,3 balų 2020 m.

Kontrolinius klausimynus planiniuose ūkio subjektų veiklos patikrinimuose naudoja absoliuti dauguma (91 proc.) priežiūros institucijų – 40 iš 44 institucijų, kurioms kontrolinių klausimynų naudojimas yra aktualus. Per ataskaitinį laikotarpį 3 institucijos naujai parengė ir pradėjo sistemingai naudoti kontrolinius klausimynus priežiūros veikloje.

Ne tokia dažna institucijų praktika naudoti kontrolinius klausimynus neplaniniuose ūkio subjektų veiklos patikrinimuose – 30 institucijų taiko šią pažangią priemonę, tačiau vis dar 14 priežiūros institucijų neplaniniai patikrinimai vykdomi nesinaudojant kontroliniais klausimynais (ar atskiromis jo dalimis).

Dauguma 85 proc. (40 iš 47) institucijų viešai skelbia kontrolinius klausimynus savo interneto svetainėje. Tačiau 11 institucijų atvejų, viešinamus  kontrolinius klausimynus nėra lengva surasti.

Svarbu pažymėti, kad reikalaujama iš anksto (ne mažiau nei 10 d. iki planuojamo patikrinimo) informuoti apie planuojamo patikrinimo datą, patikrinimo tikslą ir pobūdį, tačiau kartu nepamiršti ir pateikti patikrinimo metu naudojamą kontrolinį klausimyną (ar el. nuorodą į viešai skelbiamus interneto puslapyje). Nuosekliai ir reguliariai šios  gerosios praktikos laikosi 27 priežiūros institucijos, o tai yra tik kiek daugiau nei pusė priežiūros institucijų (60 proc.). 

 

4. Ūkio subjektų veiklos patikrinimų vykdymas

Vertinant šios kategorijos rodiklius, pastebimas minimalus pokytis – vertinamų institucijų bendras balų vidurkis pakilo nuo 8,1 balo 2018 m. iki 8,4 balų 2020 m. Tačiau nepaisant to, bendras kategorijos vertinimas yra aukštas.

Patikrinimų tvarkų ar vykdomos veiklos aprašus turi visos priežiūros institucijos. Matomi teigiami pokyčiai ir kitose patikrinimais susijusiose srityse – didžioji dalis (95,5proc.) priežiūros institucijų reguliariai viešina planinių patikrinimų planus, taip pat didžioji dalis priežiūros institucijų (93,3 proc.) informuoja ūkio subjektus apie būsimus patikrinimus.

Didėja priežiūros institucijų atliekamų ūkio subjektų planinių patikrinimų skaičiai lyginant su neplaniniais patikrinimais.

Skundų nagrinėjimo procedūros yra tobulintinos – vis dar nemažai (51 proc.) priežiūros institucijų inicijuoja neplaninius patikrinimus daugiau, nei 50 proc., gautų skundų atvejų. Skundų nagrinėjimo procesams ir sprendimams pagrįsti nėra taikomi rizikos vertinimo priemonės ir procedūros.

 

5. Konsultavimas

Kategorijos vertinimo vidurkis 2020 m. pasiekė 6,49 balus iš 10. Pokytis (nuo 2019 m.) + 0,64, pokytis (nuo 2018 m.) + 2,47 balai. Nors žvelgiant retrospektyviai matyti palaipsniui gerėjanti tendencija, rodanti, kad vis daugiau priežiūros institucijų imasi priemonių konsultavimo proceso tobulinimui, tačiau bendras kategorijos vertinimo vidurkis išlieka vidutiniškas.

2020 m. 7 priežiūros institucijos pradėjo įrašyti konsultacijas, teikiamas telefonu, o 8 – vertinti tokių konsultacijų kokybę. Nors skambučius įrašo 64% (25 iš 39) priežiūros institucijų, kurioms aktualu įrašyti telefonines konsultacijas, tačiau konsultacijų kokybės vertinimą atlieka tik 49% (19 iš 39) priežiūros institucijų. Net 6 institucijos pokalbius įrašo tačiau nesiima veiksmų kokybinei jų analizei atlikti.

36 iš 47 priežiūros institucijų turi patvirtintas konsultavimo tvarkas (77%). 30 (83%) institucijų patvirtintos tvarkos atitinka konsultavimo veiklai keliamus standartus: aiškiai detalizuoti, apibrėžti konsultacijų teikimo būdai, šaltiniai, paskirti atsakingi konsultacijas teikiantys ir konsultavimo procesą organizuojantys asmenys, nustatyta konsultacijų kokybės vertinimo sistema, vykdoma periodinė sisteminga konsultacijų turinio (duomenų bazių) peržiūra.

Nemažas dėmesys skiriamas konsultacijas teikiančių specialistų kvalifikacijos tobulinimui – tai užtikrino 94% (44 iš 47) priežiūros institucijų.

31 iš 47 (66 proc.) priežiūros institucijų taiko alternatyvias konsultavimo (metodinės pagalbos teikimo) priemones: mobiliosios aplikacijos, konsultavimo realiuoju laiku programėlės, nuotolinės konsultacijos, specializuoti seminarai, konsultavimas renginiuose, mokomieji vaizdo įrašai, specializuotos atmintinės, konsultavimas verslo iniciatyva (kvietimu) jo veiklos vietoje  ir pan.

 

6. Poveikio priemonių taikymas

Kategorijos vertinimo vidurkis (už 2020 m.) 6,8 balai iš 10. Pokytis (nuo 2018 m.) + 3,0 balai. Lyginant 2018 m. ir 2020 m., stebima padaryta pažanga šioje kategorijoje: 31 iš 46 priežiūros institucijų patobulino poveikio priemonių taikymo tvarkas. 4 priežiūros institucijos surinko maksimalius kategorijos balus. 21 priežiūros institucija turi kokybiškas, išsamias ir aiškias poveikio priemonių taikymo gaires. Tačiau vis dar didelis skaičius (25) institucijų stokoja pažangos: 14 institucijų turi patvirtintas poveikio priemonių taikymo tvarkas su ryškesniais trūkumais (t. y. nėra detalizuojama poveikio priemonių taikymo procedūros, terminai, įgalioti subjektai, ūkio subjekto dalyvavimas (teisės, pareigos) poveikio priemonių taikymo procese, poveikio priemonių apskundimo tvarka ir pan.), o 11 institucijų poveikio priemones taiko visai neturėdamos aiškių jų taikymo gairių.

 

7. "Verslo naujoko" statuso taikymas

Kategorijos vertinimo vidurkis 5,54 balai iš 10. Pokytis (nuo 2019 m.) +1,09 balai. Pokytis (nuo 2018 m.) +2,54 balai.

Priežiūros institucijoms trūksta sistemiško požiūrio į pirmus metus veiklą vykdančių ūkio subjektų veiklą. Virš 60 proc. priežiūros institucijų neturi metodinės pagalbos teikimo tvarkos, taigi, pirmus metus veikiančiam verslui konsultacijos ir metodinė pagalba yra teikiama fragmentiškai arba bendrąja tvarka, neskiriant jiems specialių konsultavimo, pagalbos priemonių.

28 proc. priežiūros institucijų nėra apibrėžę, kas jų prižiūrimoje srityje yra laikoma veiklos pradžia. Pirmus metus veiklą vykdantys ūkio subjektai savo specialiu statusu nėra išskiriami iš bendro prižiūrimų subjektų skaičiaus, todėl ir nėra rengiamos jiems orientuotos specialios pagalbos priemonės.

 

8. Mažareikšmiai teisės aktų reikalavimų pažeidimai

Kategorijos vertinimo vidurkis 6 balai iš 10. Pokytis (nuo 2018 m.) +1,03 balai

Mažareikšmių teisės aktų pažeidimų kategorijoje yra stebimi teigiami pokyčiai – vis daugiau priežiūros institucijų reglamentuoja, kokie teisės aktų pažeidimai jų veiklos srityse yra laikytini mažareikšmiais.

 

9.Grįžtamojo ryšio (nuomonių tyrimų) priemonių organizavimas

Kategorijos vertinimo vidurkis 6,5 balai iš 10. Pokytis (nuo 2018 m.) +2,2 balai.

Lyginant su 2018 m. vertinimu, 2020 m. iš 47 vertintų priežiūros institucijų, 28 padarė pažangą šioje kategorijoje, o 5 institucijos surinko maksimalų balų skaičių. Išlieka didelis skaičius institucijų, kurios nevertina verslo priežiūros veiklai aktualių aspektų: net 28 priežiūros institucijos apklausomis nevertina teisės aktų reikalavimų nepagrįstumo/ neproporcingumo arba nevertina konsultacijų pirmais veiklos metais naudos, 25 institucijos nevertina galimų korupcijos apraiškų, o 24 – nevertina kokią naudą verslui teikia kontrolinių klausimynų naudojimas.

 

Kviečiame detaliau susipažinti su 2020 m. pažangumo vertinimo rodikliais

Švieslentės 2020 pristatymas

Archyvas:

Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimo (švieslentė) 2019 metų rodikliai.

Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimas. Švieslentė 2019“  pristatymas.

 Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų pažangumo vertinimo ataskaita, 2018 m.

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-05-27